NATO naikintuvai virš Latvijos numušė droną: nuolaužų ieškoma Balvų savivaldybėje

NATO naikintuvai droną numušė šiaurės rytų Latvijoje

NATO oro gynybos misijoje dalyvaujantys naikintuvai penktadienį, rugpjūčio 14 dieną, virš Latvijos numušė į šalies oro erdvę įskridusį užsienio droną. Latvijos nacionalinės ginkluotosios pajėgos pranešė, kad orlaivis sunaikintas Balvų savivaldybėje, esančioje šalies šiaurės rytuose, netoli Rusijos sienos.

Latvijos kariuomenės atstovė Maija Zviedre patikslino, kad dronas buvo numuštas Rugajų valsčiaus teritorijoje. Kadangi naikintuvai į taikinį paleido ugnį jam skrendant gana dideliame aukštyje, aparato dalys galėjo pasklisti didelėje teritorijoje. Kariškiai ir kitos tarnybos pradėjo nuolaužų paieškos operaciją.

Rugajų gyventojų asociacijos vadovė Sandra Kapteine Latvijos visuomeniniam transliuotojui LSM sakė, kad dronas galėjo būti numuštas netoli Boževos ežero. Ši vieta yra maždaug už 20 kilometrų nuo Balvų miesto, tačiau Latvijos institucijos tikslaus nuolaužų kritimo taško dar nepatvirtino.

Oro pavojus buvo paskelbtas penkiose Latvijos savivaldybėse

Prieš ketvirtą valandą ryto oranžinio lygio oro pavojaus signalas paskelbtas Aukštutinės Dauguvos, Preilių, Rėzeknės, Balvų ir Alūksnės savivaldybėse. Šių teritorijų gyventojams mobiliaisiais telefonais išsiųsti skubūs perspėjimai ir nurodymai pasitraukti į saugesnes patalpas.

Latvijos nacionalinės ginkluotosios pajėgos gyventojams rekomendavo laikytis dviejų sienų principo – pasirinkti tokią vietą, kurią nuo pastato išorės skirtų bent dvi sienos. Žmonės taip pat raginti laikytis atokiau nuo langų ir durų, o pamačius žemai skrendantį arba nukritusį įtartiną objektą prie jo nesiartinti.

Maždaug po valandos kariuomenė paskelbė, kad grėsmė pašalinta, nes sąjungininkų naikintuvai droną sėkmingai sunaikino. Pranešimų apie sužeistus žmones ar apgadintus pastatus iki šiol negauta. Latvijos institucijos perspėja, kad pavojus gali išlikti tol, kol nebus surinktos galimai sprogstamųjų medžiagų turinčios nuolaužos.

Drono nuolaužų negalima liesti ar fotografuoti iš arti

Latvijos kariuomenė paprašė Balvų savivaldybės gyventojų atidžiai stebėti aplinką. Aptikus metalo, elektronikos, sparnų ar kitų neaiškių aparato dalių, reikia nedelsiant pasitraukti ir skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112.

Numušto drono kovinė paskirtis ir gabentas krovinys dar nežinomi. Net ir žvalgybinių arba masalo funkciją atliekančių aparatų nuolaužose gali likti degalų, baterijų, pirotechninių užtaisų ar neiššovusių sunaikinimo sistemos elementų. Smogiamųjų dronų dalys gali būti pavojingos dar ilgą laiką po kritimo.

Gyventojai taip pat paraginti neskelbti nuolaužų, kariuomenės technikos ir paieškos vietų nuotraukų socialiniuose tinkluose. Tokia informacija gali atskleisti gynybos priemonių išdėstymą, apsunkinti paiešką arba paskatinti žmones vykti į nesaugią teritoriją vien tam, kad užfiksuotų įvykio vietą.

Perspėjimas privertė Agluonos piligrimus ieškoti priedangos

Oro pavojus trumpam sutrikdė pasirengimą kasmetinei Žolinės šventei Agluonoje. Į miestelį jau buvo atvykusios piligrimų grupės, besirengiančios rugpjūčio 15 dieną vyksiančioms Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų iškilmėms.

Latvijos televizijos paskelbtuose vaizduose matyti, kaip Agluonos katalikiškojoje gimnazijoje apsistoję piligrimai, gavę perspėjimą apie grėsmę ore, leidžiasi į pastato rūsį. Pavojui pasibaigus žmonėms leista grįžti į įprastas patalpas.

Incidentas parodė, kad įspėjimai dėl iš rytų artėjančių dronų paveikia ir nuo sienos toliau esančias Latvijos vietoves. Tarnybos pavojaus teritoriją nustato pagal numatomą objekto trajektoriją, todėl perspėjimai gali būti siunčiami platesniam regionui, net jeigu vėliau dronas numušamas kitoje vietoje.

Latvija drono kilmės dar nenustatė, tačiau nurodo Rusijos elektroninę kovą

Latvijos nacionalinės ginkluotosios pajėgos pareiškė, kad dronas į šalies oro erdvę pateko dėl Rusijos elektroninės kovos priemonių poveikio. Vis dėlto Latvijos institucijos kol kas nepaskelbė aparato modelio, paleidimo vietos ar valstybės, kuriai jis priklausė.

Incidento naktį Ukraina surengė didelę dronų ataką prieš taikinius Rusijoje, tarp jų – Leningrado srityje. Anksčiau kai kurie Ukrainos į Rusijos objektus paleisti aparatai dėl navigacijos signalų slopinimo arba klastojimo nukrypo nuo nustatyto maršruto ir pateko į Baltijos valstybių bei Suomijos oro erdvę. Tai leidžia kelti tokią versiją ir šį kartą, tačiau kol nerastos ir neištirtos nuolaužos, jos negalima laikyti įrodytu faktu.

Rusijos elektroninės kovos sistemos gali slopinti palydovinės navigacijos signalus arba perduoti klaidingus duomenis apie buvimo vietą. Tokį poveikį patyręs autonominis aparatas gali pakeisti kursą, pradėti skristi pagal klaidingas koordinates arba prarasti ryšį su operatoriumi. Elektroninės kovos poveikis paaiškina galimą nukrypimą, tačiau savaime neatskleidžia, kas droną pagamino ir paleido.

Tai jau antras NATO naikintuvų numuštas dronas virš Latvijos

Pirmasis toks atvejis Latvijoje užfiksuotas 2026 metų birželio 8 dieną. Tuomet iš Šiaulių pakilę Prancūzijos karinių oro pajėgų naikintuvai „Rafale“ numušė iš Rusijos teritorijos įskridusį droną tarp Rėzeknės ir Karsavos. To aparato nuolaužų tarnyboms rasti nepavyko.

Gegužės 7 dieną Latvijos teritorijoje nukrito du kiti dronai. Vienas jų apgadino tuščias naftos bazės talpyklas Rėzeknėje, o dar vienas nukrito į Dridžio ežerą ir sprogo. Per šiuos incidentus žmonės nenukentėjo, tačiau jie sukėlė aštrias diskusijas dėl Latvijos ir viso NATO rytinio flango pasirengimo kovoti su žemai skrendančiais aparatais.

Rugpjūčio 14 dienos incidentas yra pirmasis drono numušimas Latvijoje po to, kai NATO nusprendė Baltijos šalių oro policijos misiją sustiprinti ir suteikti jai oro gynybos funkcijas. Nuo rugpjūčio 1 dienos Italija vadovauja misijai iš Šiaulių aviacijos bazės, o Turkijos naikintuvai dislokuoti Amario bazėje Estijoje. Latvijos kariuomenė kol kas nepaskelbė, kurios valstybės orlaivis sunaikino droną.

NATO oro policijos misija Baltijos šalyse virsta aktyvesne oro gynyba

NATO Baltijos šalių oro policijos misija vykdoma nuo 2004 metų, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo Aljanso narėmis. Kadangi šios valstybės neturi savų naikintuvų, jų oro erdvę rotacijos principu saugo kitų NATO šalių karinės oro pajėgos. Pagrindinė misijos bazė veikia Šiauliuose, papildoma – Amaryje, o Latvijos Lielvardės bazė nuo 2024 metų taip pat gali priimti NATO oro policijos orlaivius.

Anksčiau pagrindinė naikintuvų užduotis buvo pakilti atpažinti ir palydėti prie Baltijos valstybių artėjančius karinius orlaivius. 2026 metų liepą NATO vadovai sutarė misijai suteikti platesnius įgaliojimus, įskaitant galimybę greičiau sunaikinti realią grėsmę keliančius objektus.

Šis pakeitimas susijęs su dažnėjančiais dronų ir karinių orlaivių įskridimais į NATO teritoriją. Tačiau brangaus naikintuvo ir raketos naudojimas prieš palyginti pigų droną nėra ekonomiškai tvarus ilgalaikis sprendimas. Baltijos šalims kartu reikia tankesnio radarų tinklo, mobiliųjų trumpojo nuotolio oro gynybos sistemų, elektroninės kovos priemonių ir pigesnių dronų perėmimo technologijų.

Šaltiniai

Euronews. (2026). NATO Baltic Air Policing jets shoot down drone over Latvia. https://www.euronews.com/my-europe/2026/08/14/nato-baltic-air-policing-jets-shoot-down-drone-over-latvia

Latvian Public Media. (2026). NATO fighters shoot down drone in north-east Latvia. https://eng.lsm.lv/article/society/defence/14.08.2026-nato-fighters-shoot-down-drone-in-north-east-latvia.a658766/

Latvijos gynybos ministerija. (2026). Allied fighters shoot down foreign drone in Latvian airspace. https://www.mod.gov.lv/en/news/allied-fighters-shoot-down-foreign-drone-latvian-airspace