Vienas įrašas.549 592akys.
rugs. 26Prieš šildymo sezoną – priminimas: už draudžiamą kurą krosnyje gresia iki 300 eurų baudarugs. 26Pasaulio skola perkopė 365 trln. JAV dolerių: vien per pusmetį prisidėjo dar 10 trln.rugs. 26Diena, kai Islandija sustojo: 90 proc. moterų pasakė „gana“rugs. 26Metus nesikreipėte dėl pensijos? Nuo šiol tai gali reikšti 8 proc. didesnę išmokąrugs. 26Pirmieji Alzheimerio ligos požymiai ar tik užmaršumas: neurologė paaiškina, kaip juos atskirtirugs. 26Paukščių gripas Lietuvoje: rudens migracija didina grėsmę kiemo vištoms ir paukštininkystės ūkiamsrugs. 26Transporto skurdas Lietuvos kaime: 54 savivaldybėse planuojamas pavėžėjimas pagal poreikįrugs. 26Saudo Arabija telkia sąjungininkus karui su husiais: Turkija ir Pakistanas rengia skubų kariuomenių vadų susitikimą

NATO vadovas M. Rutte mano, kad JAV karinės pajėgos liks dislokuotos Europoje

•Naujienos•Dovilė Barauskaitė
Komentuoti (0)

Nepaisant baimių, JAV buvimo Europoje mažinimo ženklų nėra

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pirmadienį Vilniuje patikino, kad nėra jokių ženklų, jog Jungtinės Valstijos svarstytų savo kariuomenės buvimo Europoje mažinimą. Priešingai anot jo, Vašingtonas ketina išlaikyti „labai stiprią karinių pajėgų laikyseną“ žemyne.

„Žinoma, JAV be Europos taip pat turi rūpintis Artimųjų Rytų regionu ir Indijos-Ramiojo vandenyno erdve. Natūralu, kad ilgainiui, stiprinant gynybines galias, Jungtinės Valstijos vis labiau orientuosis į Aziją“, žurnalistams kalbėjo M. Rutte spaudos konferencijoje Vilniuje [1].

„Tačiau esu įsitikinęs, kad šalia branduolinio atgrasymo JAV išlaikys labai stiprų konvencinį karinį buvimą Europoje“, pridūrė jis. Šie pareiškimai nuskambėjo NATO rytinio flango, Bukarešto devyneto (B9), ir Šiaurės šalių susitikimo kontekste.

Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus/Prezidento kanceliarijos nuotrauka

Gandai dėl JAV pasitraukimo ir atsakas iš Vilniaus

M. Rutte komentarai skamba reaguojant į vis pasikartojančius kaltinimus, esą JAV, ieškodama išeičių derybose su Rusija dėl karo Ukrainoje pabaigos, svarsto mažinti karių skaičių Europoje. Dar 2025 m. vasarį JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas, lankydamasis Lenkijoje, perspėjo, kad negalima manyti, jog „Amerikos karių buvimas Europoje truks amžinai“.

Tuo metu tarptautinių santykių tyrimų tarybos (Council on Foreign Relations) duomenimis, 2025 m. pradžioje Europoje buvo dislokuota apie 84 tūkst. JAV karių. Per visą Rusijos karo prieš Ukrainą laikotarpį, kuris tęsiasi jau ketvirtus metus, šis skaičius svyravo tarp 75 ir 105 tūkst. karių [2].

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, kalbėdamas tame pačiame renginyje, taip pat paneigė turintis bet kokių žinių apie JAV karių mažinimą Europoje. „Šiuo metu Lietuvoje turime 1 000 JAV karių, kurie tarnauja kartu su Vokietijos, Norvegijos ir NATO priešakinių pajėgų kariais“, sakė jis, turėdamas omenyje NATO „Enhanced Forward Presence“ (eFP) batalionus Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje.

Lietuva pasirengusi priimti daugiau JAV pajėgų

Prezidentas Nausėda pabrėžė, kad Lietuva yra pasirengusi priimti dar daugiau amerikiečių karių, jei tokia būtų politinė valia iš Vašingtono pusės. „Jei tik JAV administracija apsispręstų, mes pasirengę padidinti šį skaičių“, patikino jis.

M. Rutte ir G. Nausėdos pasisakymai aiškiai rodo, kad Europos NATO šalys vertina JAV karinį buvimą kaip gyvybiškai svarbų stabilumui regione ir nenori, kad jis būtų mažinamas. Nepaisant kalbų apie JAV strateginį dėmesio poslinkį į Aziją, Aljanso vadovybė teigia nematanti priežasčių abejoti Vašingtono įsipareigojimais Europai.

Komentuoti (0)

Ką apie tai manai tu?

Komentarų (0)

Komentarų dar nėra. Būk pirmas!

Komentuoti gali tik prisijungę vartotojai. Registruokis — ir galėsi pasidalinti savo mintimis apie šį straipsnį.

Registruotis

Slapukai

Naudojame būtinuosius slapukus platformos veikimui. Analitinius ir rinkodaros slapukus įjungiame tik gavę jūsų sutikimą — galite bet kada pakeisti pasirinkimą.