Nauja „Bolt“ vertimo funkcija leis susikalbėti su lietuviškai nekalbančiais vairuotojais

Lietuviškai nekalbantiems „Bolt“ vairuotojams įdiegta nauja vertimo funkcija

Didžiuosiuose šalies miestuose jau tapo įprasta matyti egzotiškos išvaizdos taksi ir pavėžėjimo paslaugų vairuotojus, kurie vietinių jau nebestebina. Su prastesnėmis darbo sąlygomis dažniau sutinkantys kitataučiai verslams vienas malonumas, tačiau vienintelis „bet“ – dauguma jų dar nekalba lietuviškai, todėl pavėžėjimo paslaugas teikiantis „Bolt“ nusprendė vairuotojams įdiegti išmaniąją programėlę, kuri išverčia tekstą į lietuvių kalbą nesustabdant automobilio.

Mobiliojoje keleivių pavėžėjimo paslaugas teikiančioje programėlėje „Bolt“ atsirado nauja vertėjo funkcija, kuri, skirtingai nei iki šiol, reikiamą tekstą lietuvių kalbos nemokančiam vairuotojui išvers nestabdant automobilio ir nelaikant rankose telefono [1].

Vairuotojai savo kalba galės diktuoti žinutę, o programėlė šiuos žodžius išvers ir keleiviui išsiųs kaip įprastą žinutę.

Tiesa, vertėjo funkcija „Bolt“ programėlėje nėra naujiena, mat iki šiol kitataučio vairuotojo ir keleivio pokalbis buvo verčiamas automatiškai.

Tokia paslauga pradėta tiekti atsižvelgiant į poreikį, mat įmonėje dirba apie 10 proc. vairuotojų ir iš Ukrainos, ir iš kitų šalių.

Panašią funkciją turi ir „Uber“ – vertėjas gali generuoti daugiau kaip 100 kalbų

Sostinėje veikiantis pavėžėjimo paslaugas teikiantis „Uber“ savo mobiliojoje aplikacijoje taip pat naudoja panašią vertimo funkciją jau nuo 2020-ųjų – tiek vairuotojai, tiek keleiviai čia gali išversti savo tekstinius pranešimus į pasirinktą kalbą (galima rinktis net iš šimto kalbų).

Funkcija esą veikia tiek su iš anksto sugeneruotais, tiek su bet kokiais kitais rašytiniais pranešimais, siunčiamais tarp keleivio ir vairuotojo programėlės pagalba.

Įmonė taip pat skelbia turinti įsipareigojimų vykdyti visokeriopą įtraukties politiką, pagal kurią įsipareigoja įdarbinti įvairios rasės bei tautybės žmones.

„Esame judumo įmonė, todėl mūsų tikslas yra užtikrinti, kad visi galėtų laisvai ir saugiai judėti – tiek fiziškai, tiek ekonomiškai, tiek socialiai. Kad tai padarytume, turime padėti kovoti su visuomenėje įsišaknijusiu rasizmu ir drąsiai stoti už lygybę tiek savo įmonėje, tiek už jos ribų“, – teigė „Uber“ generalinis direktorius Dara Khosrowshahi [2].

Tiesa, laiko klausimas kai vietinės kalbos nemokančius kitataučius dar gelbės panašūs vertėjai, mat seimas žengia link Valstybinės kalbos pataisų priėmimo, pagal kurias visi paslaugų teikėjai, turintys tiesioginį kontaktą su klientais, privalės kalbėti lietuviškai [3].

Problema – mielai įdarbintų ir lietuvius, bet kad šie dirbti nenori

Didėjantis kiekis kitataučių paslaugų sektoriuje susijęs ir su tuo, kad lietuviai paprasčiausiai nebesitenkina mokamu minimaliu atlyginimu ir reikalauja geresnių darbo sąlygų. Verslininkai skundžiasi, kad norėtų matyti ir savus, tačiau šie dirbti dažnai atsisako.

Taip yra ne tik pavėžėjimo paslaugas teikiančiose platformose, bet ir greito maisto restoranuose. Pavyzdžiui, Vilniuje veikiantis greito maisto užkandinių tinklas „Jammi“ įdarbinęs tikrą tautinę įvairovę: čia dirba beveik pusė užsieniečių, iš kurių didžiausia dalis – kirgizų, ukrainiečių, baltarusių bei tadžikų.

Tik, kadangi vertimo paslaugos užkandinėje neteikiamos, darbuotojams lietuvių kalbos tenka mokytis patiems. Tam įmonė esą organizuoja kursus.

Dar pavasarį šia tema pasisakė ir Lietuvos maitinimo verslas, neslėpęs, kad dar tokios bangos čia dirbančių kitataučių esą nebuvę, o kai kuriose vietose šių esą dirba net daugiau nei vietinių lietuvių [4]. Ir štai pagrindinė to priežastis – menkai mokami atlyginimai, kurie, lyginant su trečiųjų šalių rinka, kai kuriems atrodo it aukso kasyklos, tačiau eiliniam lietuviui – tik popierėlis sėdimajai nusivalyti.

Migracijos departamento duomenimis, 2023 m. Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius viršijo 200 tūkst. ribą, kas sudaro nemenką dalį visos šalies gyventojų skaičiaus, mat nuolatinių gyventojų šiuo metu fiksuojama 2,8 mln. [5]

Lietuvoje kilo diskusijų dėl kitataučių vairuotojų elgesio (ne)deramumo

Nors verslams ir patogu samdyti asmenį, atvykusį iš trečiosios šalies, vietiniam lietuviui tai didesnio saugumo jausmo nesuteikia ir, visai pelnytai (pagrinde dėl kalbos barjero ir skirtingų tradicijų).

Pernai metais suintensyvėjo diskusijos apie pagrinde vairuotojų, atvykusių iš Centrinės Azijos, elgesį ir kalbos barjerą, mat buvo gauta „Bolt“ klientų skundų.

Reaguodama į šiuos skundus įmonė nusprendė skirstyti vairuotojus į „lygius“ pagal šių turimus lietuvių kalbos įgūdžius – nemokantys lietuvių ar anglų kalbų, buvo perkelti į „Basic“ kategoriją, kuriai taikomi žemesni standartai [6]. Tiesa, į šią kategoriją registruojami ir vairuotojai su senesniais automobiliais.

Tačiau ne tik kitataučiai, bet ir vietiniai vairuotojai „pasižymėję“. Štai šių metų pabaigoje neblaivus „Bolt“ vairuotojas Šiauliuose partrenkė nepilnametę, o bėgdamas iš įvykio vietos dar taranavo policijos automobilį [7].