Nauja tvarka atvykstantiems į Europą iš trečiųjų šalių: renkami biometriniai duomenys, driekiasi eilės

Naujoji įvažiavimo iš kitų šalių sistema: EES pakeis pasų antspaudus veido ir pirštų atspaudų nuskaitymu

Nuo šių metų spalio 12 dienos įsigaliojo nauja Europos Sąjungos elektroninė įvažiavimo–išvažiavimo sistema (Entry/Exit System, EES), kuri pakeičia tradicinius pasų antspaudus visiems ne ES piliečiams, atvykstantiems į Šengeno erdvės šalis trumpalaikiam, iki 90 dienų, buvimui.

Tai reiškia, kad atvykstantys keliautojai iš kitų šalių turės pateikti savo asmens duomenis skaitmeniniu būdu pasienio kioskuose ar prie aptarnavimo langelių. Sistema apims 29 Šengeno valstybes, tarp jų Prancūziją, Italiją, Ispaniją, Graikiją, Šveicariją, Nyderlandus ir Islandiją.

Bus renkama tokia keliautojų informacija kaip paso duomenys, veido atvaizdas, pirštų atspaudai bei atvykimo ir išvykimo datos. Tikimasi, kad tai leis greičiau identifikuoti asmenis, viršijančius leidžiamo buvimo laiką, ir sustiprins bendrą regiono saugumą [1].

Pasak tarptautinės teisės eksperto profesoriaus Donaldo Rothwello iš Australijos nacionalinio universiteto, tokios sistemos tampa vis dažnesnės: „Tai tarsi naujas aukso standartas, kai renkami keliautojų duomenys. Jei sistema veiks tinkamai, ji turėtų paspartinti pasienio patikras.“

Tačiau ekspertai taip pat įspėja, kad iš pradžių gali susiformuoti ilgos eilės, kol sistema pradės veikti sklandžiai, o oro uostų ir sausumos pasienio punktuose teks ilgiau laukti.

Asmens duomenų saugumo klausimai kelia nerimą: biometrinė informacija bus saugoma trejus metus

EES sistemoje saugomi įrašai apims visus atvykimus, išvykimus ir įvažiavimo atsisakymus, o duomenys bus laikomi trejus metus nuo jų sukūrimo datos. Juos galės pasiekti pasienio, vizų ir migracijos institucijos bei teisėsaugos agentūros, įskaitant „Europol“.

Europos Sąjunga teigia, kad sistema padidins saugumą, tačiau ekspertai pabrėžia privatumo rizikas. Profesorius D. Rothwellas įspėja: „Pagrindinė žmogaus teisių problema čia yra šių duomenų saugojimas ir jų apsauga. Atsižvelgiant į dažnėjančius kibernetinius įsilaužimus tiek į privačias, tiek į valstybines sistemas, lieka neaišku, ar tokia informacija bus pakankamai apsaugota ateityje.“

Naujoji sistema nėra tas pats kaip viza – tai reiškia, kad keliautojai, kuriems anksčiau reikėjo vizos, vis tiek turės ją gauti iš anksto. Atsisakymas pateikti biometrinius duomenis reikš, kad į Šengeno šalis įvažiuoti nebus leidžiama. „Keliautojams iš anksto pranešama, kad jie privalo pateikti šiuos duomenis. Jie gali atsisakyti tai daryti, tačiau tokiu atveju negalės būti įleisti į teritoriją“, – aiškino profesorius.

Jau kyla problemos: ilgesnės eilės, pereinamasis laikotarpis ir sukčiai internete

Australijos užsienio reikalų ir prekybos departamentas (DFAT) bei kelionių ekspertai perspėja, kad per pirmąsias sistemos įgyvendinimo savaites pasienio procedūros bus lėtesnės. Tarptautinės kelionių pramonės asociacijos vadovas Dinas Longas sako, jog „kai įvedama nauja sistema, neišvengiami trikdžiai: kai kurie keliautojai gali praleisti svarbius pranešimus, darbuotojams teks priprasti prie naujų procesų, todėl tvarkos kol kas nebus idealiai greitos“.

Be to, kelionių agentūros įspėja dėl apgavikiškų svetainių, imituojančių oficialius vyriausybių portalus. „Keliautojai turėtų naudotis tik oficialiais vyriausybės tinklapiais, akredituotais kelionių agentais arba nuorodomis, kurias pateikia aviakompanijos. Sukčių svetainės gali atrodyti autentiškai, tačiau jose pateikti duomenys ar sumokėti mokesčiai gali būti netikri“, – pabrėžė D. Longas.

Nors įvažiavimo–išvažiavimo sistema (EES) jau pradėta taikyti visoje Šengeno erdvėje, pirmosios jos veikimo savaitės išryškino daugybę praktinių nesklandumų. Oro uostuose, ypač Paryžiuje, Frankfurte, Amsterdame ir Prahoje, keliautojai iš trečiųjų šalių pranešė apie ilgas eiles ir laukimą iki pusantros valandos, nes kioskuose įrengti biometrinių duomenų skaitytuvai veikė lėtai arba visai neveikė.

Dėl techninių trikdžių pasienio pareigūnams teko rankiniu būdu rinkti keliautojų duomenis, o tai dar labiau sulėtino procesą. Kai kurios valstybės narės, įskaitant Prancūziją, Vokietiją ir Nyderlandus, viešai pripažino, kad jų informacinės sistemos ir biometrinė įranga nėra pilnai paruoštos, todėl įdiegimas vyksta palaipsniui. Be to, pasitaikė atvejų, kai keliautojai buvo klaidingai užregistruoti arba jų duomenys neatitiko paso informacijos [2].

Europos Parlamento nariai jau sulaukė skundų dėl „organizacinio nepasiruošimo“ ir ragina peržiūrėti sistemos rangos bei saugumo procedūras. Ekspertų vertinimu, EES paleidimas, nors ir reikalingas saugumo požiūriu, buvo įgyvendintas per skubotai, o dabartiniai trikdžiai rodo, kad didžiausi iššūkiai dar tik prasideda.

Nors sistema EES turėtų galutinai įsigalioti iki 2026 metų balandžio, jos įvedimasžymi naują etapą Europos sienų kontrolei. Daugeliui keliautojų tai bus papildomas formalumas, bet ir ženklas, kad Europa stiprina savo saugumo ir migracijos kontrolės priemones – kartu keldama klausimą, kiek asmens laisvės galima aukoti dėl saugumo siekio.