Naujas Belgijos keleivių mokestis supykdė aviacijos rinką: „Ryanair“ grasina trauktis

Belgijos keleivių mokestis: papildoma kaina kiekvienam skrydžiui, paliečiant ir oro uostus ir keliautojus

Belgijoje nuo 2026 metų nuspręsta įvesti ir padidinti keleivių mokesčius skrydžiams. Šie sprendimai apima tiek nacionalinio lygmens, tiek vietos valdžios mokesčius ir tiesiogiai palies iš šalies oro uostų išvykstančius keleivius.

2025 metų pabaigoje vyriausybė nusprendė suvienodinti ir padidinti keleivių įlaipinimo mokestį trumpoms kelionėms – iki 500 kilometrų nuo Briuselio oro uosto. Nuo 2027 metų jis sieks 10 eurų, nuo 2028 metų didės iki 10,50 euro, o nuo 2029 metų – iki 11 eurų. Oficialiai teigiama, kad taip siekiama aplinkosaugos tikslų ir papildomų pajamų valstybei.

Tuo pat metu Charleroi miesto taryba planuoja nuo 2026 metų balandžio įvesti atskirą 3 eurų mokestį kiekvienam iš oro uosto išvykstančiam keleiviui. Dėl šių sprendimų „Ryanair“, didžiausia oro linijų bendrovė Belgijoje, jau paskelbė, kad tiek 2026 tiek 2027 metais sumažins skrydžių vietų skaičių bent milijonu.

Bendrovė teigia, kad didesni mokesčiai mažina Belgijos konkurencingumą, kenkia turizmui ir skatina perkelti skrydžius į kitas Europos Sąjungos šalis, kurios mažina aviacijos mokesčius. Charleroi oro uoste šis 3 eurų mokestis bus skaičiuojamas ne oro linijoms, o už kiekvieną keleivį, nepriklausomai nuo bilieto kainos ar skrydžio krypties. Praktiškai tai tampa papildoma skrydžio kaina, kuri tenka keleiviui arba pačiam oro uostui. [1]

Oro uosto atstovai nurodo, kad dėl galiojančių sutarčių jie negali šio mokesčio perkelti oro linijoms, todėl jį teks dengti iš savo biudžeto. Tai sudarys apie 16 mln. eurų per metus ir apribos investicijas į infrastruktūrą bei plėtrą.

„Ryanair“ mato tiesioginę grėsmę Charleroi ateičiai ir grasina mažinti skrydžių

Didžiausia Charleroi oro uosto naudotoja „Ryanair“ naują mokestį įvardijo kaip tiesioginį smūgį pigių skrydžių modeliui. Bendrovės vadovas Michaelas O’Leary pareiškė, kad aviacijos verslas yra itin jautrus kaštams, o net ir keli eurai keleiviui lemia sprendimą, iš kurio oro uosto skristi. [2]

„Ryanair“ jau paskelbė, kad jei mokestis liks galioti, iki 2026 metų pabaigos sumažins Charleroi oro uosto pajėgumus 1,1 mln. vietų. 2025 metais bendrovė Belgijoje pervežė 11,6 mln. keleivių, tačiau įspėja, jog šis skaičius gali sumažėti apie 10 procentų. Tai reikštų mažiau skrydžių, mažiau turistų ir mažesnes pajamas visam regionui.

O’Leary taip pat pabrėžė, kad lėktuvai nėra „pririšti“ prie vienos šalies. Jei Belgija brangina skrydžius, bendrovė gali perkelti orlaivius ir maršrutus į kitas Europos valstybes, kurios mažina mokesčius ir siūlo palankesnes sąlygas oro linijoms.

„Ryanair“ smerkia mokestį ir ragina Europą tapti konkurencingesne

„Ryanair“ viešai paragino Belgijos ministrą pirmininką Bartą De Weverį atšaukti, bendrovės žodžiais, „kvailus mokesčių didinimus“, kurie, jos teigimu, gali kainuoti Belgijai milijonus keleivių, tūkstančius skrydžių ir darbo vietų turizmo sektoriuje. Premjero biuras į šią kritiką kol kas neatsakė.

Oro uosto valdytojai taip pat perspėja, kad mokestis stabdys planuotą Charleroi oro uosto plėtrą, kuri buvo rengiama atsižvelgiant į augantį keleivių srautą. Jei skrydžių sumažės, tokios investicijos taps sunkiai pagrindžiamos.

„Šie aplinkosauginiai mokesčiai yra kvaili. Europa turi tapti konkurencingesnė“, – pabrėžė „Ryanair“ vadovas Michaelas O’Leary.

Šis ginčas išryškina platesnę Europos aviacijos problemą: vienos valstybės mažina mokesčius, siekdamos pritraukti keleivius ir skatinti augimą, o kitos renkasi didesnį apmokestinimą, rizikuodamos prarasti skrydžius konkurencinėje rinkoje. Belgijos sprendimas įvesti papildomą mokestį gali sukelti grandininį poveikį visam sektoriui – nuo oro uostų iki turistų srautų ir darbo vietų.