Naujas gąsdinimo būdas – UV spinduliuotė?

Per daugiau nei du dešimtmečius UV spinduliuotė Vokietijoje padidėjo 10 proc.

Visuomenę reguliariai pasiekia nauji įspėjimai apie įvairius gamtos pokyčius. Atrodo, jog prie ir taip plataus sąrašo dabar prisidės dar viena problema – ultravioletinė (UV) spinduliuotė. Tie patys spinduliai, kurie pasiekdavo Žemę visą jos gyvavimo laikotarpį, dabar pristatomi kaip rimta grėsmė žmonių sveikatai, mat išaiškėjo, jog per pastaruosius porą dešimtmečių UV spinduliuotė ženkliai padidėjo.

Vienas iš reikšmingų tyrimų, atliktų Vokietijoje, parodė, kad nuo 1997 iki 2022 metų Dortmundo regione ultravioletinė spinduliuotė išaugo daugiau nei 10 proc. Tai rodo, kad UV spinduliuotės intensyvumas ne tik padidėjo, bet ir nustatyta, kad kitose Vidurio Europos šalyse spinduliuotės lygis paaugo dar labiau. Pavyzdžiui, Belgijoje, Briuselyje, spinduliuotės lygis per tą patį laikotarpį padidėjo beveik 20 proc. [1].

Šie duomenys buvo paskelbti žurnale „Photochemical & Photobiological Sciences“. Tyrimą paskelbę mokslininkai sako, jog tokie duomenys kelia daug klausimų apie tai, kokios gali būti šių pokyčių pasekmės. Mokslininkai taip pat aiškina, jog nustatydami UV spinduliuotės padidėjimą buvo nustebinti gautais rezultatais, nes anksčiau buvo manyta, kad UV spinduliuotės lygis nuo 20 a. dešimtojo dešimtmečio pabaigos padidėjo tik nežymiai.

Kas yra UV spinduliuotė?

Ultravioletinė (UV) spinduliuotė – tai elektromagnetinių bangų spektras, kurio bangos ilgis yra trumpesnis nei matomos šviesos, tačiau ilgesnis nei rentgeno spindulių. UV spinduliai yra nematomi žmogaus akiai, tačiau jų poveikis žmogaus sveikatai ir aplinkai yra labai reikšmingas.

UV spinduliuotė skirstoma į tris pagrindines grupes pagal bangos ilgį [2]:

• UV-A (320–400 nm): Tai ilgiausios bangos, kurios pasiekia žemės paviršių ir sudaro apie 95% visos UV spinduliuotės, kurią mes patiriame. UV-A spinduliai prasiskverbia giliai į odą ir yra atsakingi už odos senėjimą, raukšlių formavimąsi ir ilgalaikį odos pažeidimą.
• UV-B (280–320 nm): UV-B spinduliai yra daug pavojingesni nei UV-A, nes jie sukelia tiesioginį odos pažeidimą – nudegimus ir padidina vėžio riziką. Tik apie 5% UV-B spindulių pasiekia žemės paviršių, tačiau jų poveikis yra labai stiprus.
• UV-C (100–280 nm): Tai trumpiausi ir pavojingiausi spinduliai, kurie yra beveik visiškai sugeriami ozono sluoksnio ir dėl to praktiškai nepasiekia žemės paviršiaus.

UV spinduliuotė didėja dėl kelių pagrindinių priežasčių

UV spinduliuotės padidėjimas buvo užfiksuotas Dortmundo ir Briuselio regionuose, kurie yra panašioje geografinėje platumoje. Tačiau mokslininkai tikina, jog su panašia problema esą susidurs ir likęs pasaulis, nes UV spinduliuotės pokyčiai yra susiję su tuo, kas vyksta ir kitose vietose.

Mokslininkai teigia, kad vienas iš pagrindinių veiksnių, dėl kurių padidėjo UV spinduliuotė, yra sumažėjusi debesų danga Vidurio Europoje. Dėl sumažėjusios debesuotumo saulės spinduliai pasiekia žemės paviršių ilgiau, o tai reiškia, kad UV spinduliuotė turi daugiau laiko pasiekti mūsų odą.

Taip pat teigiama, kad klimato kaita irgi gali prisidėti prie UV spinduliuotės pokyčių, kurie gali lemti padidėjusį UV poveikį, nes dabar saulės šviesa pasiekia mus ilgiau nei anksčiau.

Tad panašu, kad tokias naujienas išgirdusi visuomenė pradės džiaugtis debesimis, nors seniau labiau džiaugėsi saulėtomis dienomis. Tai ypač pasakytina apie Lietuvą, kur lietus ir debesys yra kur kas dažnesnis reiškinys, o dėl saulės trūkumo dažnu atveju tenka papildomai gerti vitaminą D.

UV spinduliuotės poveikis žmogaus sveikatai yra ne tik žalingas, bet ir naudingas

Nors dabar mokslininkai bando įspėti žmones dėl UV spinduliuotės žalos, visgi būtina pabrėžti, kad UV spinduliuotė gali būti ne tik žalinga, bet ir naudinga sveikatai. UV spinduliuotė padeda mūsų organizmui gaminti svarbų vitaminą D. Tačiau per didelis UV spindulių poveikis gali sukelti rimtų sveikatos problemų, ypač ilgalaikio ir neapsaugoto buvimo saulėje atveju.

UV spinduliai yra būtini žmogaus organizmui, nes jie padeda gaminti vitaminą D. Vitaminas D yra labai svarbus kaulų sveikatai, nes jis padeda organizmui pasisavinti kalcį, kuris būtinas stipriems kaulams ir dantims [3].

Be to, vitaminas D stiprina imuninę sistemą ir reguliuoja daugelį organizmo funkcijų, įskaitant nervų sistemos sveikatą. UV spinduliuotės poveikis gali padėti pasiekti optimalią vitamino D koncentraciją organizme.

Tačiau svarbu nepamiršti, kad per ilgas ir neapsaugotas jokiomis priemonėmis buvimas saulėje gali sukelti rimtų pasekmių sveikatai. Pirmiausia, tai yra didelis rizikos faktorius odos vėžiui. UV spinduliai sukelia DNR pažeidimus odos ląstelėse, o šie pažeidimai gali virsti vėžinėmis ląstelėmis, ypač jei žmogus ilgą laiką būna saulėje be apsaugos priemonių.

Odos vėžys, įskaitant melanomą, yra viena iš pagrindinių mirties dėl vėžio priežasčių pasaulyje, ir UV spinduliuotė yra tiesiogiai susijusi su šia liga. Kuo dažniau ir ilgesnį laiką žmogus būna saulėje be jokių apsaugos priemonių ir pačiu intensyviausiu spinduliuotės metu, tuo didesnė tikimybė, kad jis susirgs šia pavojinga liga.

Be to, UV spinduliai skatina odos senėjimą. UV-A spinduliai prasiskverbia giliau į odą ir skatina kolageno bei elastino skaidymą, o tai lemia odos elastingumo praradimą ir raukšlių atsiradimą. Tai vadinama fotosenėjimu. Negana to, ilgalaikis UV poveikis taip pat gali sukelti akies pažeidimus, tokius kaip katarakta ar tinklainės pažeidimai, kurie gali baigtis rimtais regos sutrikimais ar net aklumu.

Kaip apsisaugoti nuo UV spinduliuotės poveikio?

Tačiau nepaisant to, jog mokslininkai bando perspėti apie UV spinduliuotės didėjimą ir jos žalą, visgi nereikia pradėti panikuoti ar siūlyti naudoti purškiančių lėktuvų, kurie sukurtų daugiau dirbtinių debesų ir padėtų blokuoti saulę. Svarbiausia tiesiog nepamiršti, kaip saugotis nuo UV spindulių.

Yra keli būdai, kaip sumažinti UV spinduliuotės poveikį. Pirmiausia, rekomenduojama naudoti aukštos kokybės kremus nuo saulės su SPF 30 arba aukštesniu apsaugos koeficientu. Tai padės apsaugoti odą nuo pernelyg didelio UV-B spindulių poveikio, kuris gali sukelti nudegimus ir ilgalaikius odos pažeidimus.

Be to, intensyviausiu UV spindulių metu rekomenduojama dėvėti drabužius su ilgomis rankovėmis ir kelnes, kad kuo mažiau odos būtų veikiama tiesioginių UV spindulių. Taip pat būtina naudoti akinius nuo saulės su UV apsauga, kad apsaugotumėte akis nuo pavojingų spindulių. Reikia nepamiršti pasinaudoti pavėsiu, kai saulė yra intensyviausia, ir apskritai stengtis vengti buvimo saulėje tarp 10 ir 16 valandos, kai UV spinduliuotės lygiai yra aukščiausi.