Nauji pelno mokesčio tarifai nuo 2026-ųjų: ką turi žinoti kiekvienas mažos įmonės savininkas?

Mokesčių chaosas internete: VMI paaiškina, kas laukia smulkiųjų verslų 2026 m.

Smulkiojo verslo savininkė Inga iš Vilniaus sako, kad pastarosiomis savaitėmis socialiniuose tinkluose mato vis daugiau klaidinančių žinučių apie tai, kad nuo 2026 m. „visi smulkieji dvejus metus mokės 0 proc. pelno mokestį“. Pasak jos, tai sukėlė tik dar daugiau painiavos tarp pradedančiųjų verslininkų.

„Vienas influenceris rašo, kad nuo 2026 metų visiems smulkiesiems duodami dveji metai be pelno mokesčio. Kitas – kad tarifas kyla iki 17 procentų visiems, be jokių išimčių. Tai kaip iš tikrųjų yra?“ – piktinosi Inga.

Būtent šis neaiškumas, anot jos, ir kelia didžiausią įtampą: vieni planuoja veiklą tikėdami nuliniais tarifais, kiti – ruošiasi brangesnei mokestinei aplinkai. Atsivertusi Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) paaiškinimus, Inga pamatė, kad realybė kur kas detalesnė – lengvatos egzistuoja, bet tik su sąlygomis, be to, nemaža dalis įmonių apskritai pateks į 17 proc. režimą.

Nuo 2026 metų visoms įmonėms galios 17 proc. pelno mokesčio tarifas, o lengvatos smulkiesiems taikomos tik įvykdžius konkrečias sąlygas

VMI išaiškina pagrindinę taisyklę: nuo 2026 m. visoms įmonėms pagrindinis pelno mokesčio tarifas tampa 17 proc. – nepriklausomai nuo to, kada prasideda ar baigiasi jų mokestiniai metai. Tai bazinis tarifas, nuo kurio pradedama vertinti smulkiojo verslo lengvatas.

Smulkios įmonės gali pretenduoti į 0 proc. arba 7 proc. tarifus, bet tik jei atitinka visas įstatyme nustatytas sąlygas. Praktiškai tai reiškia:

0 proc. pelno mokestis galimas tik pirmais ir antrais mokestiniais metais, jeigu:

• kiekvieno laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų,
• visi akcininkai yra fiziniai asmenys,
• įmonė nėra reorganizuojama ar likviduojama,
• per trejus metus neperduodamos akcijos,
• įmonė nepatenka į PMĮ išimtis (pavyzdžiui, finansų sektorius).

Tai nėra „automatinė nulinio pelno mokesčio dovana“, kaip teigia socialinių tinklų komentarai. Ingos pastebėjimu, šios sąlygos reiškia, kad daug smulkiųjų, kurie sparčiai auga ar turi kelių partnerių struktūrą, lengvatos paprasčiausiai nepasieks.

Jei įmonė neatitinka bent vienos iš sąlygų, tačiau pajamos vis dar neviršija 300 000 eurų, taikomas 7 proc. tarifas.
Jeigu viršijama pajamų riba ar neatitinkami kriterijai – įmonė automatiškai pereina į 17 proc. režimą.

Nuo 2026 m. keičiasi ir kitos pelno mokesčio taisyklės: nusidėvėjimas, momentinis atskaitymas ir nuostolių ribos

Inga teigia, kad mažai kas kalba apie dar vieną svarbią dalį – kitus pakeitimus, kurie turės įtakos įmonių planavimui. VMI nurodo keletą esminių naujovių.

Nuo 2026 m. įmonės galės pačios keisti ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvus, tačiau:

• privalės turėti pagrįstus vidaus dokumentus,
• nauji normatyvai negali būti trumpesni nei leidžia įstatymas,
• keitimas turi būti taikomas visai turto grupei, o ne pavieniam daiktui.

Tai suteikia lankstumo, bet kartu ir daugiau atsakomybės.

Kai kurių įmonių turtą (pavyzdžiui, įrangą, kompiuterius, iki 5 metų senumo krovininius automobilius) galės būti leidžiama nurašyti iškart – tačiau tik jeigu turtas bus naudojamas veikloje mažiausiai 3 metus.

Kita svarbi naujovė: nuo 2026 m. nuostolius bus galima atskaityti tik iki 70 proc. pelno, net jeigu įmonė turi sukauptų ankstesnių metų nuostolių. Tai reiškia, kad mokestis atsiras net ir tais metais, kai nuostolių dar pakanka. [1]