Naujos politikų pavardės „čekiukų“ byloje: prokuratūra prašo grąžinti daugiau nei 43 tūkst. eurų

Prokuratūra tęsia „čekių“ istorijos tyrimus

Tūkstančiai eurų už degalus, dešimtys mokėjimo kortelių ir įtartinai didelės kuro sąnaudos – prokuratūra pradėjo naują etapą vadinamojoje „čekių“ istorijoje. Į teismus kreiptasi dėl septynių Šiaulių miesto ir Rokiškio rajono savivaldybių tarybų narių. Prokurorai siekia, kad politikai į savivaldybių biudžetus grąžintų daugiau nei 43 tūkst. eurų, kurie, jų vertinimu, buvo išmokėti nepagrįstai.

Tyrimų metu analizuotos 2019–2023 metų kadencijos tarybos narių pateiktos išlaidų kompensacijos. Prokuratūros teigimu, daugeliu atvejų nustatyta požymių, kad deklaruotos degalų išlaidos neatitiko realaus tarybos narių darbo pobūdžio [1].

Tyrėjams abejonių sukėlė ne tik itin dideli kuro kiekiai, bet ir atsiskaitymai keliolika skirtingų mokėjimo kortelių, degalų pirkimai karantino metu, iki tarybos nario įgaliojimų pradžios ar net keli degalų pylimai per vieną dieną.

Daugiausia klausimų – dėl Rokiškio rajono tarybos narių išlaidų

Šiaulių apygardos prokuratūra į teismą kreipėsi dėl Šiaulių miesto tarybos narės Simonos Potelienės, prašydama priteisti daugiau nei 3 tūkst. eurų. Tyrimo duomenimis, didžioji dalis kompensuotų išlaidų nebuvo tiesiogiai susijusi su tarybos narės pareigų vykdymu. Be to, dalis kuro buvo apmokėta kitų asmenų mokėjimo kortelėmis.

Dar didesnės sumos minimos Rokiškio rajono savivaldybės tarybos narių bylose. Panevėžio apygardos prokuratūra pateikė šešis ieškinius, kurių bendra vertė siekia beveik 41 tūkst. eurų. Didžiausi ieškiniai pareikšti Daliai Maželienei (10,5 tūkst. eurų), Dijanai Meškauskienei (8,9 tūkst. eurų), Daliai Lūžienei-Malijonienei (8,2 tūkst. eurų) ir Vidmantui Karpavičiui (7,8 tūkst. eurų). Taip pat siekiama prisiteisti lėšas iš Audronės Elės Vilčinskienės bei Vidmanto Maželio.

Prokuratūra nurodo, kad kai kurių politikų deklaruotos kuro sąnaudos būtų leidusios kas mėnesį nuvažiuoti nuo daugiau nei 2 tūkst. iki net 3,2 tūkst. kilometrų. Tyrimų metu taip pat nustatyta, jog degalai buvo perkami ne tik itin dažnai, bet ir naudojant sutuoktinių, vaikų ar net juridinių asmenų mokėjimo korteles. Kai kuriais atvejais vienu metu įsigytas kuro kiekis viršijo lengvojo automobilio bako talpą, o dalis degalų buvo įsigyta už savivaldybės ribų ar tuo metu, kai vyko tarybos posėdžiai.

Teismų praktika aiški – nepagrįstai gautos lėšos turi būti grąžintos

Generalinės prokuratūros duomenimis, vadinamosios „čekių“ istorijos mastas išlieka didelis. Šiuo metu visos šalies teismams jau pateikti 205 civiliniai ieškiniai, kurių bendra vertė viršija 2,2 mln. eurų. Tuo pačiu daugiau kaip 2,1 mln. eurų tarybų nariai savivaldybėms jau grąžino savanoriškai, o viešojo intereso gynimo tyrimai vis dar atliekami 35 savivaldybėse.

Prokuratūra pabrėžia, kad tokiose bylose vertinama ne baudžiamoji atsakomybė, o tai, ar savivaldybių biudžeto lėšos buvo panaudotos teisėtai. Nustačius pažeidimus, į teismą kreipiamasi dėl nepagrįsto praturtėjimo ir lėšų grąžinimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje jau yra išaiškinęs, kad tokiose civilinėse bylose būtent tarybos nariui tenka pareiga įrodyti, jog gautos kompensacijos buvo panaudotos pagal paskirtį – išlaidoms, susijusioms su tarybos nario veikla. Jei to įrodyti nepavyksta, gautos išmokos laikomos nepagrįstu praturtėjimu ir turi būti grąžintos į savivaldybės biudžetą.