Nausėda brėžia ribą Kinijai: dialogas – taip, atsiprašymai – ne

Nausėda ant kelių prieš Kiniją nesiklaups: dialogas su Kinija reikalingas, bet ne bet kokia kaina

Ar Lietuva turėtų atsiprašyti Pekino – ar laikytis savo sprendimų iki galo? Šis klausimas pastarosiomis savaitėmis tvyro ore, tačiau prezidento Gitano Nausėdos atsakymas skamba gana aiškiai: dialogas su Kinija reikalingas, bet ne bet kokia kaina. Jo teigimu, Lietuva siekia normalių diplomatinių santykių su Pekinu, tačiau tai negali reikšti savęs menkinimo ar ankstesnių sprendimų paneigimo. Prezidentas pabrėžė, kad šalis laikosi vienos Kinijos politikos, o 2021 metais Vilniuje atidaryta Taivaniečių atstovybė neturėtų būti traktuojama kaip šio principo kvestionavimas.

Vis dėlto jis pripažino, kad Pekinas tokio aiškinimo iki galo neišgirdo. G. Nausėda aiškiai akcentavo, jog Lietuva nėra pasirengusi „suklupti ant kelių“ ir pripažinti, kad padarė klaidą, tačiau mato galimybę palaipsniui atkurti diplomatinius santykius – pirmiausia laikinųjų patikėtinių, o vėliau ir ambasadorių lygiu. Kartu prezidentas atvirai įvardijo, kad ekonominis bendradarbiavimas su Taivanu kol kas nepateisino dalies lūkesčių. Nors buvo paskelbta apie reikšmingus investicinius fondus ir ambicingus planus, realūs rezultatai išlieka riboti, išsiskiria tik pavieniai projektai, pavyzdžiui, lazerių pramonėje [1].

Primintina, kad po 2021 metų sprendimo Kinija ėmėsi nedeklaruotų ekonominių sankcijų, paveikusių Lietuvos įmones tarptautinėse tiekimo grandinėse. Nepaisant to, Prezidentūra siunčia signalą, kad dialogas su Pekinu galimas, tačiau jis neturi virsti vienašališkomis nuolaidomis.

Sankcijos Baltarusijai: pozicija nesikeičia

Antroji pasitarimo dalis buvo skirta santykiams su Baltarusija, ypač vertinant pastarąsias JAV iniciatyvas. Nors Vašingtonas mainais į kai kurių politinių kalinių išlaisvinimą sušvelnino dalį sankcijų, prezidentas G. Nausėda aiškiai pareiškė, kad Lietuvos pozicija išlieka tvirta. Jo teigimu, sankcijos Minskui buvo įvestos dėl rimtų priežasčių – po 2020 metų prezidento rinkimų, brutalaus protestų malšinimo, instrumentalizuotos migracijos krizės ir dėl Baltarusijos vaidmens remiant Rusijos agresiją prieš Ukrainą.

Anot prezidento, pavieniai politinių kalinių paleidimo atvejai nesudaro pagrindo kalbėti apie esminius režimo pokyčius, juolab kad tuo pat metu įkalinami kiti asmenys. Todėl Lietuva neketina švelninti nei individualių, nei sektorinių sankcijų – jos bus pratęstos dar dvylikai mėnesių.

Be to, planuojamas ir naujas, jau dvidešimtasis, sankcijų paketas Rusijai. Taip siunčiama aiški žinia, kad Lietuva, nepaisant geopolitinių svyravimų ar partnerių taktikos pokyčių, savo vertybinės ir saugumo politikos krypties nekeis.

Premjerė: Taivaniečių atstovybės pavadinimas buvo skubotas

Tuo tarpu dar praėjusią savaitę premjerė Inga Ruginienė pripažino, kad sprendimas pavadinti Lietuvoje veikiančią atstovybę Taivaniečių vardu buvo skubotas. Anot jos, problema slypi ne pačiame atstovybės atidaryme – tokį žingsnį yra žengusios ir kitos Europos Sąjungos valstybės, – o pasirinkime išsiskirti iš bendros europinės praktikos ir taip iš anksto žinant galimas diplomatines pasekmes.

Vyriausybės vadovė teigė mananti, kad šį sprendimą būtų galima koreguoti, pavyzdžiui, pervadinant atstovybę į Taipėjaus. Pasak jos, tai nepaneigtų Lietuvos paramos Taivano demokratiniams procesams, tačiau toks žingsnis negalėtų būti priimtas skubotai – jis turėtų būti suderintas su strateginiais partneriais ir aptartas platesniu tarptautiniu lygmeniu.

Plačiau kalbėdama apie užsienio politiką, premjerė akcentavo būtinybę sprendimus grįsti nacionaliniais interesais, o ne deklaratyvia vertybine retorika. Ji pabrėžė, kad Lietuva turėtų orientuotis į bendrą Europos Sąjungos kryptį ir vengti veiksmų, kurie ją išskirtų iš bendros pozicijos. I. Ruginienė neatmetė galimybės diskutuoti dėl atstovybės pavadinimo keitimo, tačiau pabrėžė, kad kalbų apie jos uždarymą nėra. Premjerės pareiškimai signalizuoja apie galimą pragmatiškesnį požiūrį santykiuose su Kinija, nors konkrečių sprendimų kol kas nepriimta.