Nausėda po VGT posėdžio: Lietuva nebetoleruos oro erdvės pažeidimų

Nausėda: Lietuvos oro erdvę kirtę dronai būtų iškart naikinami

Įtampa Baltijos regione verčia Lietuvą imtis griežtesnių sprendimų – po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad į šalies oro erdvę įskridę pavojų keliantys orlaiviai būtų naikinami net ir naudojant brangiausias gynybos sistemas.

„Numušimo kaina mums nėra svarbiausias dalykas, gali būti panaudotos ir brangios sistemos tam, kad orlaivis būtų sunaikintas, nes žmonių gyvybės yra neįkainojamos ir žmonių sveikata yra mums pats svarbiausias prioritetas“, – po VGT posėdžio sakė šalies vadovas [1].

Reaguodama į augančias grėsmes, VGT ragina skubiai stiprinti antidroninę gynybą, spartinti įrangos pirkimus ir tobulinti gyventojų perspėjimo sistemą.

Prezidentas teigė, kad Lietuva jau testuoja įvairias oro gynybos bei dronų aptikimo sistemas, kurios turėtų kuo anksčiau identifikuoti grėsmę ir leisti ją neutralizuoti skirtingomis oro sąlygomis bei įvairiais atstumais.

VGT priėmė sprendimą dėl šarvuočių „Patria“ įsigijimo

Be oro gynybos stiprinimo, taryba priėmė ir reikšmingą sprendimą dėl kariuomenės modernizavimo – Lietuva įsigys 936 suomiškus šarvuočius „Patria“. Pasak G. Nausėdos, iki 2030 metų planuojama nupirkti pirmuosius 300 vienetų, o dalis gamybos turėtų vykti Lietuvoje.

Prezidentas pabrėžė, kad šie sprendimai yra tiesiogiai susiję su nacionalinės divizijos kūrimu ir bendru šalies gynybos stiprinimu, tuo pat metu išlaikant prioritetą oro gynybai bei gyventojų saugumui.

VGT taip pat akcentavo, kad oro erdvės apsauga šiuo metu tampa vienu svarbiausių valstybės prioritetų. Dar praėjusiais metais nuspręsta per trejus metus sukurti integruotą oro erdvės gynybos sistemą, į kurią būtų įtrauktos kariuomenės, VSAT ir Viešojo saugumo tarnybos pajėgos.

KAM: abu nukritę dronai buvo iš Ukrainos

Antradienį Krašto apsaugos ministerija (KAM) patvirtino, kad abu šiemet Lietuvos teritorijoje nukritę koviniai bepiločiai orlaiviai priklausė Ukrainai. Ministerijos teigimu, dronų tikslas buvo smogti taikiniams Rusijos teritorijoje, tačiau jie nuo kurso greičiausiai nukrypo dėl Rusijos radioelektroninės kovos priemonių poveikio. KAM nurodė, kad šiuo metu tęsiami tyrimai, siekiant nustatyti visas incidentų aplinkybes ir įvertinti kitas galimas dronų nukrypimo priežastis [2].

Šiemet sudužę ukrainietiški kariniai dronai buvo aptikti Varėnos ir Utenos rajonuose. Apie naujausią incidentą Utenos rajone Nacionalinis krizių valdymo centras pranešė gegužės 17 dieną. Pastaraisiais mėnesiais regione daugėjant bepiločių orlaivių incidentų, Lietuvoje taip pat buvo fiksuoti oro erdvės pažeidimai bei skelbiamas oro pavojus dėl galimai į šalies teritoriją įskridusių dronų.

Į šalį įskrendantys dronai tampa nauja realybe?

Tuo tarpu po dronų incidentų praėjusią savaitę krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas perspėjo, kad gyventojai turi būti pasirengę dažnesniems perspėjimams apie galimas grėsmes iš oro. Pasak ministro, karas Ukrainoje vis labiau jaučiamas ir Baltijos regione – kariniai dronai bei įtartini objektai vis dažniau fiksuojami netoli Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijų.

R. Kaunas pabrėžė, kad nors absoliuti apsauga neįmanoma net stipriausioms pasaulio valstybėms, Lietuva aktyviai stiprina oro erdvės stebėjimo sistemas ir investuoja į modernesnes gynybos technologijas.

Praėjusio trečiadienio rytą dėl radarais užfiksuoto į droną panašaus objekto beveik dviem valandoms buvo paskelbtas oro pavojus Rytų Lietuvoje, o vėliau perspėjimai išplėsti ir į Vilniaus bei Alytaus apskritis. Incidentas trumpam sustabdė įprastą šalies gyvenimą – buvo nutraukti skrydžiai Vilniaus oro uoste, traukinių eismas, dalis įstaigų veiklos, o gyventojai raginti slėptis priedangose.