Nausėda traukia rankinį dėl Klaipėdos uosto įstatymo: kilo ginčas dėl branduolinių laivų

Įžvelgė galimą grėsmę dėl laivų su branduoliniu ginklu įplaukimo

Prezidentas Gitanas Nausėda sustabdė Seimo priimtą Klaipėdos jūrų uosto įstatymą, perspėdamas apie itin jautrią spragą – anot šalies vadovo, nauja tvarka galėtų atverti kelią į Lietuvą įplaukti laivams su branduoliniu ginklu. Tuo tarpu europarlamentaras Dainius Žalimas įspėjo apie galimas šio sprendimo pasekmes Lietuvai.

Šalies vadovas pareiškė, kad tokia galimybė prieštarautų Konstitucijai. Prezidentūros teigimu, Konstitucijos 137 straipsnyje numatytas draudimas Lietuvos teritorijoje laikyti masinio naikinimo ginklus yra besąlygiškas ir negali būti interpretuojamas su išimtimis [1].

Dėl to G. Nausėda pasinaudojo veto teise ir grąžino įstatymą Seimui svarstyti iš naujo. Prezidentas siūlo aiškiai įrašyti nuostatą, kad laivams su branduoliniu ginklu įplaukti į Klaipėdos uostą būtų draudžiama.

Nors Lietuva remiasi NATO kolektyvinio branduolinio atgrasymo politika ir aktyviai dalyvauja Aljanso saugumo strategijoje, prezidentas pripažįsta, kad ateityje gali prireikti platesnės diskusijos apie dabartinius ribojimus. Pasak jo, pasikeitus geopolitinei situacijai ar NATO politikai, būtų verta įvertinti, ar dabartinė teisinė sistema visiškai atitinka nacionalinio saugumo interesus.

Klaipėdos uosto pertvarka numatė ir saugumo pokyčius

Praėjusią savaitę Seimas buvo pritaręs Susisiekimo ministerijos parengtai Klaipėdos uosto pertvarkai. Pakeitimais siekta sustiprinti investicinę aplinką, padidinti uosto konkurencingumą ir kartu įtvirtinti papildomus nacionalinio saugumo saugiklius.

Įstatyme buvo numatyta, kad Klaipėdos uostas išliks atviras vidaus ir tarptautinei laivybai, jei tai neprieštaraus valstybės saugumo interesams. Taip pat palikta galimybė riboti arba visiškai stabdyti laivybą, jei kiltų grėsmių ar pasikeistų geopolitinė situacija.

Pertvarka apėmė ir uosto infrastruktūros bei žemės nuomos reguliavimo pokyčius. Strateginius sprendimus planuota perduoti Vyriausybei, o techninius klausimus – Susisiekimo ministerijai. Valdžia tikina, kad taip būtų užtikrintas efektyvesnis uosto valdymas ir stipresnė strateginių objektų kontrolė.

Žalimas įspėjo dėl galimo poveikio NATO atgrasymo politikai

Tuo tarpu buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas ir europarlamentaras Dainius Žalimas sukritikavo prezidento G. Nausėdos sprendimą vetuoti Klaipėdos uosto įstatymą dėl branduolinį ginklą galinčių gabenti laivų.

Pasak jo, toks žingsnis gali apsunkinti NATO ar ateityje galimą Europos Sąjungos branduolinio atgrasymo politiką bei kolektyvinės gynybos įsipareigojimų vykdymą. D. Žalimas taip pat pabrėžė, kad Konstitucinis Teismas anksčiau yra išaiškinęs, jog Konstitucijos 137 straipsnyje numatytas draudimas dėl masinio naikinimo ginklų nėra absoliutus, jei kalbama apie sąjungininkų kolektyvinę gynybą.

„Toje byloje branduolinio ginklo dislokavimo klausimas nespręstas, bet pagal tą pačią logiką galima būtų daryti išvadą, kad bendros gynybos tikslams būtinas sąjungininkių branduolinio ginklo dislokavimas yra leistinas. Juolab, kad kontroliuojant Lietuvai - joks karinis laivas neturi teisės įplaukti į Klaipėdos uostą be Lietuvos sutikimo“, – savo feisbuko paskyroje nurodė D. Žalimas.

Europarlamentaras taip pat abejojo prezidento pozicija nacionalinio saugumo klausimais ir kritikavo valdžios institucijų koordinacijos stoką. Jo teigimu, tokio jautraus įstatymo pakeitimai turėjo būti iš anksto derinami su Prezidentūra. D. Žalimas akcentavo, kad norint keisti Konstitucijoje numatytus ribojimus reikėtų itin plataus politinio palaikymo Seime.

(3) Facebook

Vyriausybė tarė „taip“ uosto valdymo pokyčiams

Dar sausio pabaigoje Vyriausybė pritarė siūlymui iš esmės keisti Klaipėdos uosto valdymo modelį – planuojama atsisakyti dabar veikiančios dvipakopės sistemos, kurią sudaro stebėtojų taryba ir valdyba. Vietoje jos būtų įtvirtintas vienpakopis valdymas, o įstatyme neliktų nuorodos į konkretų modelį [2].

Susisiekimo ministerija teigė, kad tokie pokyčiai leistų aiškiau atskirti valdymo funkcijas, greičiau priimti sprendimus ir modernizuoti uosto veiklą pagal dabartinius poreikius. Tam dar turės pritarti Seimas.

Pagal siūlomą modelį keistųsi ir pati valdybos sudėtis – ją sudarytų trys nepriklausomi nariai bei du valstybės deleguoti atstovai. Taip pat numatoma aiškiau reglamentuoti koncesijų, uosto žemės nuomos ir infrastruktūros plėtros tvarką, stiprinti aplinkosaugos priemones bei sudaryti galimybes ateityje plėsti uosto teritoriją prijungiant rezervines zonas.

Be to, įstatyme būtų įtvirtinta galimybė riboti arba stabdyti laivybą Klaipėdos uoste, jei pasikeistų geopolitinė situacija ar kiltų grėsmė valstybės saugumui.