Nedavė paskolos dėl amžiaus: atsargumas, o gal diskriminacija?

Bankas „Luminor“ puikią kredito istoriją turinčiai klientei dėl amžiaus nebepratęsė kredito paslaugos

Vyresnio amžiaus žmonės jaučiasi įvaryti į kampą – pensijos kyla kartu su visų produktų ir paslaugų kainomis, o net ir pasiskolinti iš banko kone neįmanoma dėl šio taikomo amžiaus cenzo.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba susidomėjo atveju, kai numatytą amžiaus ribą (daugiau nei 75 metus) sutarties laikotarpiu viršysianti moteris nebegavo galimybės banke „Luminor“ prasitęsti mokėjimo kortelės kredito [1].

Tiesa, atsižvelgiant į kitus šio banko klientės mokumo kriterijus, tapo aišku, kad vienintelė priežastis, neleidusi gauti paslaugų, yra ta, kad sutarties pabaigoje (sutartis sudaroma trejų metų laikotarpiui) moters amžius viršytų nustatytą 75 metų ribą. Nepaisant to, kiti kriterijai idealūs – 1 400 eurų siekiančios stabilios mėnesinės pajamos bei puiki kredito istorija, mat „Luminor“ esą teko išmokėti ir būsto kreditą.

Tarnyba nustatė, kad „Luminor“ vidiniuose teisės aktuose nustatyta maksimali amžiaus riba kai kurių banko paslaugų suteikimui neparemta kreditų išdavimą reglamentuojančiu įstatymu bei atitinkamais Lietuvos banko nuostatais. Juose kalbama tik apie minimalią amžiaus ribą bei senatvės pensijos gavimo faktą.

Laikinai seimo kontrolierės pareigas einanti Jolita Miliuvienė sukritikavo, kad banko nustatyta maksimali riba nėra siejama su senatvės pensijos mokėjimo pradžia, kas esą galėtų indikuoti pajamų sumažėjimą ir atsargesnį asmens kreditingumo vertinimą, bet ir yra taikoma neatsižvelgiant į kitus kliento pajamų gavimo šaltinius ir pan.

Galiausiai bankas pripažinęs, kad procesas nebuvo vykdomas tinkamai dėl darbuotojos klaidos ir pažadėjo persvarstyti kredito limitų suteikimą ar pratęsimą vyresniems nei 75 metų asmenims.

Tas pats bankas aiškino, kad būsto kreditui amžius ne visada tampa kliūtimi

Tuo tarpu dar gegužės mėnesį „Luminor“ išspausdino pranešimą, kuriame šio banko mažmeninės bankininkystės vadovas Edvinas Jurevičius aiškino, kad su paskolos pagalba būstą realu įsigyti ir vyresniame amžiuje, mat sudarant sutartis su banku, esą griežta amžiaus riba neegzistuoja [2].

Pasak „Luminor“ eksperto, ar bus sudaryta kredito sutartis su banku, priklauso nuo to, kokios yra besikreipiančiojo pajamos, jų tvarumas, kokia skolinimosi istorija bei kiti faktoriai.

Nepaisant to, skolinimasis būstui vėsniame amžiuje esą nėra toks dažnas ir tokių gyventojų, kurie įmokas moka jau būdami pensijoje, tėra 5-10 proc.

Tiesa, sunkumų gauti būsto kreditą gali kilti dar nė nebūnant pensijoje, bet, pavyzdžiui, sulaukus 45-erių ir kreditą norint imti ilgiausiam – 30 metų terminui, mat įsipareigojimą asmuo jau baigs dengti būdamas pensinio amžiaus. Šiuo atveju jau reikėtų banką nuraminti, kad kreditą bus iš ko mokėti ir tartis, ar įmokos nesukels finansinių sunkumų.

Amžius – vis dar gajus kriterijus Lietuvoje, norint mėgautis visais gyvenimo teikiamais malonumais

Tas pats „Luminor“ bankas dar 2019-aisiais sukliudė vienam savo vyresnio amžiaus – 78-erių klientui gauti visas kreditinės kortelės privilegijas. Nors besinaudojantiems tokia paslauga teikiamas ir kelionių draudimas, to negavo minimas asmuo, argumentuojant, kad sąlygose yra numatyta, jog šiuo draudimu nebedraudžiami asmenys, vyresni nei 75 metų amžiaus [3].

Diskriminuojami senjorai jaučiasi ir užsukę į populiarųjį maisto prekių parduotuvių tinklą „Lidl“, kuris jau trejus metus iš eilės neatsižvelgia į iš vartotojų gaunamus skundus dėl nuolaidoms gauti skirtos programėlės „Lidl Plius“ [4]. Pasak vyresnio amžiaus pirkėjų, norint gauti nuolaidas šiame tinkle, reikalinga parsisiųsti šią programėlę, o kad tą padaryti, reikalingas išmanusis įrenginys ir bent jau minimalios skaitmeninės žinios. To neturint, nuolaidos nesuteikiamos, mat alternatyvos programėlei – iki šiol nėra.

Tačiau stigmos darbo rinkoje dėl amžiaus – pamažu nyksta ir tai sietina su kylančia pensinio amžiaus kartele. „Sodros“ duomenimis, vyresnių nei 60 metų darbuotojų Lietuvoje šiuo metu yra beveik tiek pat, kiek ir jaunesnių nei 30-ties [5].

Lyginant šių metų balandį su tuo pačiu laikotarpiu 2023 metais, visų dirbančiųjų skaičius išaugo beveik 9 tūkst., o apdraustųjų kiekis Lietuvoje dabar siekia 1 mln. 346 tūkst. žmonių.

Tiesa, sulaukus vyresnio amžiaus dirbti veikiausiai skatina ne tik senėjimo stigmos nykimas, bet ir užimamos pareigos. Iš 2022 m. „Sodros“ paskelbtos analizės matyti, kad dažniausiai darbo rinkoje toliau pasilieka vyresnio amžiaus vadovai, kvalifikuoti darbininkai, tarnautojai, paslaugų sektoriaus specialistai.