Neeilinė sesija Seime: į parlamentarų klausimus V. Čmilytė-Nielsen ir generalinė prokurorė atsakinėjo skirtingai

Iš Seimo pirmininkės ir generalinės prokurorės – prieštaringi pareiškimai

Ketvirtadienį Seime prasidėjo opozicijos inicijuota neeilinė sesija. Jos tikslas – nustatyti, ar dabar jau buvusiam parlamentarui Kristijonui Bartoševičiui, kaltinamam dėl mažamečių prievartavimo, buvo nutekinta informacija ir kas tai galėjo padaryti.

Pasiaiškinti apie tikslius sausio 20 d. įvykius ir pokalbius privalėjo tiek Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, tiek ir generalinė prokurorė Nida Grunskienė. Jų buvo prašoma paaiškinti aplinkybes, kuriomis generalinė prokurorė pranešė Seimo pirmininkei apie planuojamą kreipimąsi dėl K. Bartoševičiaus neliečiamybės panaikinimo.

Tiek Seimo pirmininkė, tiek generalinė prokurorė pažymi, kad K. Bartoševičiaus pavardė susitikime nebuvo įvardinta, tačiau jų pasakojamos versijos skiriasi.

V. Čmilytė-Nielsen teigia, kad generalinė prokurorė įvardijo, jog asmuo, kuriuo domisi prokuratūra, nėra liberalas, tuo tarpu pati N. Grunskienė neigia kalbėjusi apie politinę priklausomybę.

Neeilinės sesijos metu ne tik kad nepavyko detaliau nušviesti lemtingos sausio 20 d. įvykių, tačiau Seimui nepavyko nubalsuoti ir už specialios tyrimo komisijos sudarymą. Dar vakar kalbėta, kad tam kelią užstoti gali valdantieji, tačiau šiems atsitraukus, net ir vieningai balsavusi opozicija savo tikslo nepasiekė.

V. Čmilytė-Nielsen teigia žinojusi, kad kaltinamas parlamentaras – ne liberalas

Pirmoji neeilinės sesijos posėdyje į klausimus atsakinėjo Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen. Politikė patvirtino, kad dėl tiesiogiai nepaminėto parlamentaro neliečiamybės klausimo susitiko su generaline prokurore, kuri įvardijo, kad galimi nusikaltimai yra susiję su nepilnamečio asmens tvirkinimu.

„Nenurodydama konkrečių Baudžiamojo kodekso straipsnių ji informavo mane, kad vienas iš Seimo narių įtariamas sunkiais nusikaltimais, taip pat nurodė, kad tai susiję su nepilnamečio asmens ar asmenų tvirkinimu, ir pasakė, kokia laisvės atėmimo bausmė gresia už šias veikas“, – sako V. Čmilytė-Nielsen [1].

Parlamento vadovė pabrėžė, kad generalinė prokurorė N. Grunskienė neįvardijo Seimo nario pavardės ar tiesioginės partinės priklausomybės, tačiau čia pat pridūrė, kad esą sulaukė patvirtinimo, jog įtariamas asmuo nėra Liberalų sąjūdžio atstovas.

„Generalinė prokurorė man nepasakė nei Seimo nario vardo, pavardės, nei kokiai frakcijai ar partijai priklauso, jis yra valdančiosios daugumos ar opozicijos atstovas. Ji paminėjo tik tai, kad įtariamas Seimo narys nėra Liberalų sąjūdžio frakcijos narys“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen ir tikino, kad tokios informacijos jai nepakako, kad galėtų identifikuoti Seimo narį.

Parlamento vadovė prisiminė ir įvykių eigą po pokalbio su N. Grunskiene. Anot V. Čmilytės-Nielsen, išvykus generalinei prokurorei, ji svarstė rengti visų Seimo frakcijų seniūnų pasitarimą ir žodžiu informuoti dėl neeilinės sesijos, tačiau galiausiai nusprendusi palaukti oficialaus rašto.

„Vertindama tai, kad susitikimo metu N. Grunskienė pažadėjo, jog artimiausiu metu kreipsis raštu į Seimą, nutariau sulaukti dokumento ir jo pagrindu informuoti visus Seimo narius dėl neeilinės sesijos sušaukimo būtinybės“, – teigia V. Čmilytė-Nielsen.

Pasak Seimo vadovės, pirmadienį, kai ji gavo generalinės prokurorės raštą, be pavardės, dėl Seimo nario imuniteto panaikinimo, žiniasklaidoje jau buvo viešai paskelbta, kad konservatorius K. Bartoševičius pateikė prašymą atsisakyti Seimo nario mandato. Tuomet V. Čmilytė-Nielsen neva susisiekė su generaline prokurore ir paklausė, ar jos kreipimasis susijęs su K. Bartoševičiumi.

„Telefoninio pokalbio metu generalinė prokurorė paminėjo, kad praėjus vos kelioms minutėms, kai Generalinė prokuratūra išsiuntė raštą, ji gavo žurnalisto užklausimą, ar tiesa, kad vienas Seimo narys yra įtariamas sunkiais nusikaltimais ir dėl jo kreiptasi į Seimą. Taip pat generalinė prokurorė pasakė, kad patikrins informaciją dėl mandato atsisakančio Seimo nario ir man paskambins“, – pasakojo V. Čmilytė-Nielsen.

Anot jos, po keliolikos minučių generalinė prokurorė jai leido suprasti, kad rašte minimas ir Seimo nario mandato atsisakantis Seimo narys yra tas pats asmuo.

Generalinė prokurorė ginasi, kad įtariamojo tiesiogiai neįvardijo

Vis dėlto, esmines istorijos detales kiek kitaip vertina ir įvardija pati generalinė prokurorė N. Grunskienė. Ji pasakoja, kad apie tyrimą dėl nepilnamečių tvirkinimo žinojo jau kuris laikas.

„Apie šį ikiteisminį tyrimą žinojau nuo pat pradžių, nes pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo buvo kreiptasi į mane“ [2].

Pasak N. Grunskienės, kai prokurorai nusprendė įtariamajam pareikšti įtarimus, ji pati nutarė dėl šio įvykio pasikalbėti su Seimo pirmininke ir išaiškinti, ar parlamente ketinama skelbti neeilinę sesiją: pagal LR įstatymus, prokurorams norint pareikšti įtarimus parlamentarui, būtina panaikinti jo teisinę neliečiamybę, o tai padaryti galima tik per Seimo sesiją.

„Įvertinus, kad Seimo pavasario sesija prasidės tik kovo 10 dieną, ir tai yra per daug tolimas terminas, siekiant nepakenkti tyrimui, buvo svarbu išsiaiškinti, ar nenumatoma neeilinė sesija, nes buvau girdėjus tokius svarstymus“, – aiškina generalinė prokurorė.

Generalinės prokurorės teigimu, dėl susitikimo su V. Čmilyte-Nielsen ji kreipėsi pati, o susitikimo metu parlamento vadovei tiesiog nurodė, kad prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą dėl nepilnamečių prievartavimo ir tvirkinimo.

„Nei Seimo nario pavardė, nei partija, nei kiti asmenys identifikuojantys duomenys ar kiti ikiteisminio tyrimo duomenys pateikti nebuvo“, – teigia N. Grunskienė, prieštaraudama Seimo pirmininkės teiginiams, jog prokurorė įvardijo, kad įtariamasis nėra liberalas.

Specialios komisijos sudarymo dėl K. Bartoševičiaus nebus

Išklausę atsakymus dėl visų sausio 20 d. aplinkybių, Seimo nariai balsavo dėl laikinosios tyrimo komisijos, kuri toliau nagrinėtų informacijos K. Bartoševičiui nutekinimą, sukūrimo. Jai sukurti reikėjo 71 Seimo nario balso, tačiau už komisijos sudarymą balsavo 52, prieš 44, susilaikė 16 Seimo narių.

Įdomu, kad ne visi valdantieji, kurių dauguma priešinosi komisijos sudarymui, balsavo prieš ją. Iš konservatorių susilaikė Antanas Matulas, Vytautas Juozapaitis, Paulius Saudargas, Gintarė Skaistė, Stasys Šedbaras, Vilija Aleknaitė Ambramikienė ir Audrius Petrošius.

Liberalų stovykloje susilaikė Kasparas Adomaitis, Virgilijus Alekna ir Juozas Baublys. Laisvės partijoje susilaikė Aušrinė Armonaitė, Tomas Vytautas Raskevičius, Artūras Žukauskas, Vytautas Mitalas, Ieva Pakarklytė ir Ewelina Dobrowolska [3]. Tuo tarpu opozicija parodė vienybę ir nubalsavo už komisijos sudarymą.

Dar anksčiau buvo svarstoma, kad valdantieji, pasitelkę Seimo teisininkus, sieks įrodyti, kad komisijos kūrimas prieštarauja Konstitucijai. Vis dėlto, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, konservatorius S. Šedbaras pareiškė, jog nesvarstys ar opozicijos iniciatyva steigti laikinąją tyrimo komisiją prieštarauja Konstitucijai.

„Mes siūlome ne balsuoti, kad išbraukti iš darbotvarkės ar ne, o pasakyti, kad mes apskritai nekompetentingi to klausimo svarstyti ir jokios išvados komitetas Seimui neteiks. Aš siūlau susitarti kolegiškai, leisti projektą į salę, prisiimant atsakomybę, kad komitetas šiuo atveju, nesant aiškių kriterijų ir esant tokiai Teisės departamento išvadai nėra įgaliotas nagrinėti šio klausimo“, – dar prieš neeilinę Seimo sesiją kalbėjo S. Šedbaras [4].