Neišsprendžiama benamių problema: braunasi į kavines, įkyriai prašo išmaldos bei kenkia verslui

Benamiai okupuoja kavines

Benamių situacija Lietuvoje yra opi problema, ypatingai ryški didžiuosiuose šalies miestuose. Atšilus orams tai tampa dar labiau pastebima.

Kavinių ir restoranų terasose sėdintys miestiečiai arba miesto svečiai yra priversti žvalgytis per petį ir nuolat šalin vytį išmaldos ar cigarečių prašančius benamius.

Kai kurių asmenų elgesys yra ypač įkyrus ir verčiantis kavinių klientus jaustis nemaloniai ar net nesaugiai. Kiti benamiai gali būti ir agresyvūs, o konfrontacija su jais tampa savotiška rizika.

Kavinių darbuotojams bei savininkams benamiai taip pat sukelia papildomus iššūkius. Juk tokie asmenys yra pastebimi susikraunantys maistą iš klientų lėkščių, šiems galbūt dar pilnai nebaigus valgyti. Dingsta ir arbatpinigiai, kurie yra paliekami padavėjams už malonų aptarnavimą.

Nors kai kurios kavinės dėl to jau svarsto samdytis apsaugos darbuotojus, toli gražu ne kiekviena įstaiga gali tai padaryti. Taigi, koks yra šios problemos sprendimo būdas? Didesnė pagalba namų neturintiems asmenims ar griežtesnė valdžios pozicija? Pasižvalgykime į situaciją užsienyje.

Benamių įkyrumas kartais virsta net agresija

Benamius dažnai galime pamatyti prie didžiųjų prekybos centrų įėjimų, ar centrinėse miestų gatvėse, ar aikštėse. Vyresnio amžiaus benamiai pinigų prašo ir prie bažnyčių ar kitų šventų objektų.

Kartais praeiviai sušelpia likimo nuskriaustuosius keliais centais, tačiau galima numanyti, jog dažnas tiesiog praeina, vengdamas užmegzti paprasčiausią kontaktą su benamiu.

Tačiau sėdint kavinėse ir pietaujant ar geriant kavą, kontaktas yra neišvengiamas. Dažnai benamiai tiesiog įkyriai stovi šalia kavinės lankytojų staliuko ir nenueina net ir atsisakius duoti pinigų.

O kai kuriais atvejais galima susidurti ir su ypač agresyviais asmenimis. Žiniasklaida yra skelbusi istoriją, kaip pinigų negavęs benamis ėmė plūsti kavinės lankytoją prie Vilniaus Rotušės aikštės [1]. Kai vyras atsistojo, kad jį nuvytų, benamis metė jam į galvą stiklinį butelį ir prakirto kaktą.

Tokiu atveju įtraukiama ir policija, tačiau esminė problema nėra sprendžiama, o analogiškos istorijos gali ir toliau kartotis.

Į kavines ir kitas viešas vietas besiveržiantys benamiai yra ne tik Lietuvos problema

Į kavines ir kitas viešas vietas besiveržiantys benamiai yra didžiulė problema ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

Kai kuriose šalyse restoranai pagal įstatymą privalėtų benamiams patiekti visą maistą, kurį kitu atveju išmestų [2].

Dalis verslininkų piktinasi tokia sistema ir teigia, kad tai niekada nesibaigia gerai. Jei iš pradžių namų neturintys žmonės yra dėkingi, po kurio laiko nemokamą maistą ima laikyti savaime suprantamu dalyku.

Tačiau kai kuriais atvejais atliekamo maisto nelieka. Tai vėl sukelia problemų, o benamiai pyktį išlieja tiek ant kavinių darbuotojų, tiek ant lankytojų.

Tai atbaido kitus lankytojus, o verslas susiduria su problemomis. Vieno interneto forumo vartotojas, kavinės savininkas, rašo, kad maisto likučius mieliau atiduoda vietos ūkininkams, kad šie sušertų jį savo kiaulėms: jos, neva, bent jau nesugadina maitinimo įstaigos reputacijos.

Situacija Niujorke: neveikia net ir apsauginių samdymo strategija

Niujorke šiuo metu daugėja benamių, todėl kavinių savininkai ieško būdų, kaip sušvelninti konfliktus tarp išmaldos prašytojų, klientų bei darbuotojų.

Kai kurie kavinių savininkai jau ėmė samdyti apsaugos darbuotojus, tačiau greitai tapo aišku, kad ši strategija neveikia.

Sudėtinga ir tai, kad Niujorko policijos departamentas incidentų, susijusių su žmonėmis, kurie, kaip manoma, yra benamiai, ir restoranais, neklasifikuoja ir jų nefiksuoja [3].

O nemalonumų neišvengiama. Aibė Niujorko restoranų kreipėsi į policiją su informacija, jog pastaruoju metu vis dažniau ir atkakliau prašoma pinigų iš kavinių lankytojų, o dėl to kyla vis aršesni ginčai.

Niujorko „Pragaro virtuvėje" esančios picerijos „Tavola" bendrasavininkas Džonas Akardis pasakoja, kad vienas iš jo darbuotojų buvo sužalotas į ranką, o jo sūnus buvo beveik subadytas peiliu per konfliktą su benamiais [4].

Panosas Voyiatzisis, „Brooklyn Bagel & Coffee Company" prezidentas ir bendrasavininkas, taip pat pasakoja istoriją, kai į jo kavinę Čelsyje atėjo vyras, kuris, jo manymu, buvo benamis, ir išplūdo klientus bei darbuotojus, kol vadybininkas iškvietė policiją. Darbuotojai bandė pasiūlyti vyrui sumuštinį su bandelėmis ir kavos, bet jis nenorėjo valgyti.

Negalima net užsukti į kavines

Benamiai ne tik priekabiauja prie kavinių klientų ir darbuotojų, tačiau naudojasi ir kavinių bei restoranų patalpomis, ypač tualetais.

Dėl to kai kuriose pasaulio vietose ant tualetų durų kabo užrašai „Uždaryta iki atskiro pranešimo". Benamiams paklausus darbuotojų apie tualetus, šie iškart turėtų nukreipti žmones į viešuosius tualetus [5].

Taip siekiama užtikrinti, kad kavinių bei restoranų lankytojai galėtų mėgautis pilnu paslaugų paketu ir užsukę į tualetą, išvengti nemalonaus vaizdo: ant grindų besimėtančių švirkštų, adatų, nešvarių rūbų.

Miestuose, kuriuose gyvena daug benamių, darbuotojai ne tik ant tualetų durų kabina užrašus „Neveikia", bet ir pašalina kėdes ir stalus, todėl klientai priversti stovėti ir gerti kavą, taip tikėdamiesi atbaidyti vargšus, kad jie neateitų maudytis ir miegoti į kavinę.

Kadangi kiti klientai nesėdi šalia benamių ir jų vengia, dalis nusprendžia palikti dėl to kavinę, o taip nukenčia verslas.

Tikrasis benamystės mastas

Benamiai yra rimta, tačiau jautri problema, kurią spręsti turėtų šalių ir net individualių miestų valdžios. Čia reikalingas ir teisinis reglamentavimas, ir socialinė pagalba, ir ne ką mažiau – visuomenės požiūrio pasikeitimas.

Kita vertus, benamių integravimas neturėtų užgožti kitų žmonių teisės į ramų pasisėdėjimą kavinėje. Eilinis pilietis negali ir neturi padėti visiems to prašantiems.

Šią keblią situaciją apsunkina ir tai, kad nustatyti tikruosius benamystės mastus yra sudėtinga. Pavyzdžiui, Lietuvoje nakvynės namuose 2019 m. buvo apgyvendinta 1,9 tūkst. asmenų [6].

Tačiau ne visi benamiai apsistoja nakvynės namuose. Tokiam pasirinkimui dažnai įtaką daro tokie veiksniai kaip orai ar nakvynės namų pasiekiamumas.

Pasaulyje, numanoma, kad apie 1,6 mlrd. žmonių neturi pastovios gyvenamos vietos [7].