Nelegalams sukišti milijonai bus paleidžiami vėjais?

Tikimasi, kad migrantai patys noriai išvyks iš Lietuvos

Nelegalių migrantų iš trečiųjų šalių sulaikymas ir apgyvendinimas Lietuvoje kainavo milijonus, tačiau panašu, kad į šios problemos sprendimą investuotos milžiniškos sumos greičiausiai bus paleistos vėjais. Veikiausiai nebereiks net ir specialiai jiems už 13 milijonų eurų pastatytų namelių – Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pareiškė, kad pabėgėliams būtų galima nebetęsti judėjimo ribojimo.

Vidaus reikalų ministerija siūlys, kad migrantų judėjimo ribojimas galėtų būti taikomas iki 18 mėnesių, sprendimus dėl to priimant kas šešis mėnesius [1].

Tokį sprendimą ministrė teigė apsvarsčiusi, mat migrantų koridoriumi žūtbūt nenorėjusi tapti Lietuva, panašu, savo gatvėse migrantų nė neregės.

„Tie žmonės, greičiausiai, kai tik atsiras galimybė jiems laisvai išeiti iš apgyvendinimo vietų, tikriausiai vyks į tas šalis, į kurias ir planavo vykti. Tai turbūt rezultate bus tokia situacija, kad didžiosios dalies tų žmonių mes nebeturėsime Lietuvoje“, – patikino A. Bilotaitė [1].

Visgi, tuos migrantus, kurie iškart neskubės išvykti iš šalies, bus mėginama išsiųsti per penkerius metus, bet pati ministrė teigė, kad procesas gali sukelti sunkumų, mat yra šalių, su kuriomis nėra sutarimo, o žmonių prieš jų valią grąžinti neįmanoma.

Tačiau ar tokia A. Bilotaitės viltis dėl savanoriško migrantų grįžimo į kilmės šalis išties yra reali, kai šie, kad atvyktų į Europą, susimokėjo ir po kelis tūkstančius eurų [5]?

Siūlo sekti kitų valstybių pavyzdžiu ir nelegalius migrantus siųsti į Afriką

Tokiam sprendimui kaipmat kritikos nepagailėjo politologas, Nacionalinio susivienijimo narys Vytautas Sinica. Pasak jo, ir taip buvo aišku, kad susidarys tokia situacija ir galiausiai migrantai atsidurs „tarp mūsų“. Politologas, atsižvelgdamas į susiklosčiusią situaciją, siūlo nedelsiant imtis sprendimų, padėsiančių valstybei nusikratyti neteisėtų migrantų našta, tačiau valdžia šių siūlymų esą negirdi ir nė nenori išklausyti.

„<...>. Siūlau sudaryti susitarimus su trečiosiomis šalimis, geriausia Afrikoje, ir siųsti nelegalius migrantus ten. Tokiu keliu eina britai ir danai, amžiaus pradžioje tą darė italai, nėra priežasčių, kodėl negalėtume mes. Tai kainuotų, bet taip, visuomenės saugumas ir pažadų laikymasis kainuoja“, – savo feisbuko paskyroje rašė V. Sinica.

Neteisėtų migrantų paleidimas į šalies visuomenę gali atsirūgti ir patiems Lietuvos gyventojams – jau dabar šalies rinka yra perpildyta tikraisiais karo pabėgėliais iš Ukrainos, o štai tarp mūsų atsiradus dar ir neteisėtiems migrantams, gali kilti tikrų keblumų dėl jų legalaus pragyvenimo šalyje.

13 mln. už namelius ir už koncertiną sumokėta dviguba kaina: investicijos paleistos vėjais?

Prisiminkime, kaip prasidėjus neteisėtų migrantų krizei Lietuvoje, valdantieji suskubo šiems įsiteikti. Pradedant „prabangių“ patiekalų meniu, sudarytu specialiai pagal jų poreikius [2] ir baigiant „auksinių“ namelių statyba už įspūdingą 13 mln. eurų sumą [3]. Ir viskas esą tam, kad migrantai gautų kaip įmanoma didesnį komfortą leisdami laiką Lietuvoje. Arba gal net tam, kad valdantieji dar labiau papildytų savo kišenes?

Būtent dėl pastarųjų namelių visuomenėje ir kilo didžiausias ažiotažas – kokie jie turi būti, kad kainuotų tokią sumą? Dėl šios priežasties į atsakingas institucijas dėl antikorupcinio vertinimo kreipėsi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) [3].

LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis tąkart nerimavo, kad „auksiniai nameliai“ visoje migrantų istorijoje, tikėtina, yra tik pradžia. Anot jo, dar daugiau klausimų dėl spekuliavimo finansais gali kelti ir fizinio barjero prie Baltarusijos sienos statybos, mat įstatyme nebuvo nurodyta visa sienos kaina.

O štai šių metų gegužės pabaigoje ir paaiškėjo, kad dalis koncertinos kainavo netgi du kartus brangiau nei rinkos kaina. Nurodyta, kad Lietuvai pritrūkus vielos, ją padovanojo Estija, iš kurios vėliau buvo įsigyta koncertina net už dvigubai brangiau. Pranešama, kad už 194 km pjaunamosios vielos Lietuva suplojo 2,2 mln. eurų argumentuojant, kad ne kaina, o laikas buvo svarbiau.

Kiek vėliau paaiškėjo, kad ne tik tvoros statybos dar nebaigtos, bet ir jos paskirtis jau kinta. Užuot sulaikiusi neteisėtus migrantus, kurie jau vangiai bando patekti Lietuvą, tvora esą sulaiko kontrabandininkus ir netgi papildo valstybės biudžetą.

Na ir pabaigai. Už tai, kad pabėgėliai savo noru išvyktų iš Lietuvos, jiems buvo siūlomos 1 000 eurų siekiančios kompensacijos. Tokia tvarka galiojo iki gegužės 21-osios [4].

Vidaus reikalų ministerija skelbė, kad vieno migranto išlaikymas Lietuvai kainuoja 11 tūkst. eurų per metus.