Nelegalių migrantų krizės kaina Lietuvai gali nemaloniai nustebinti

Nelegalūs migrantai Lietuvai atsieis brangiai

Netikėtai Lietuvą ištikusi migrantų krizė ne juokais sujaukė šalies socialinį, politinį ir ekonominį gyvenimą. Kol politikai aktyviai diskutuoja apie tokio migrantų antplūdžio pasekmes, o žinomi žmonės dalijasi savo nuomonėmis bei patarimais, ekonomistai sprendžia, kiek gi tokia situacija kainuos šalies ekonomikai.

Ekonomistas Žygimantas Mauricas suskaičiavo, kiek lėšų kasdien atsieina migrantų išlaikymas, ir kiek ši suma augs, jei situacija ir toliau bus menkai valdoma. Kaip savo „Facebook" paskyroje rašo ekonomistas, remiantis Užsieniečių registracijos centro (URC) duomenimis, vieno nelegalaus migranto išlaikymas per dieną Lietuvai kainuoja 30 eurų arba ~11 tūkstančių eurų per metus.

Kol Vidaus reikalų ministerija spekuliuoja, jog į Lietuvą per metus gali patekti 40 tūkst. nelegalių migrantų (vidutiniškai po ~110 per dieną), jų išlaikymas per metus Lietuvai kainuotų net 440 milijonų eurų.

Vis tik, tai optimistinės kalbos. Ž. Mauricas teigia, kad svarbu atsižvelgti, jog didelė dalis migrantų vyksta visiškai ne į Lietuvą, o į Vakarų Europą:

„Bendras Vakarų Europos migrantų skaičius siekia apie 600 tūkst. per metus, tai jei srautai pasiskirstytų tolygiai, Lietuva galėtų tikėtis apie 120 tūkst. nelegalių migrantų per metus. Tuomet, reikiama suma išaugtų iki 1,32 mlrd. eurų, o tokia suma yra rekordinė: tiek skiriama ir visai Krašto apsaugos ministerijos (1,0 mlrd.) ar Vidaus reikalų ministerijos (845 mln.) finansavimui" – teigia Ž. Mauricas.

Verta paminėti, kad pačiu pesimistiškiausiu atveju, į Lietuvą gali patekti dar didesnis skaičius nelegalų, ypač atsižvelgiant į šiuo metu itin įtemptą situaciją Afganistane.

Siekiant sustabdyti migraciją svarbus nuoseklumas

Ž. Mauricas rašo, jog siekiant sustabdyti migraciją šiuo metu svarbiausi keli veiksniai: aiškiai iškomunikuoti, jog nelegalūs migrantai Lietuvoje laukiami, taip pat, laikytis plano dėl sienos statybos, nepaisant to, jog kitų šalių patirtys rodo, kad vien siena pilnai neapsaugo nuo nelegalios migracijos. Šiuo klausimu, specialistas pataria žvelgti į sėkmingus kitų Europos Sąjungos narių pavyzdžius, kovojant su migrantų krize: siūloma atsižvelgti į Bulgarijos bei Vengrijos patirtis.

Vis tik, ekonomistas ragina aklai nepasikliauti ir ES biurokratų žodžiais, kurie neretai, patys minimą krizę skatina tokiais veiksmais kaip:

• toleruodami nelegalią migraciją ir remdami nelegalių migrantų gabenimų užsiimančias nusikaltėlių grupes bei jas remiančius režimus trečiosiose šalyse;
• atiduodami ES migracijos politiką į kaimyninių (dažnai autoritarinių) valstybių rankas;
• skatindami pavojingas nelegalių migrantų keliones į ES, kurios neretai pasibaigia mirtimi (pvz. nuskęstama jūroje) arba prekyba žmonėmis (nemaža dalis nelegalių migrantų tampa prostitucijos, prekybos organais ir pan. aukomis) arba įtraukimu į kriminalinį pasaulį (pvz. narkotikų gabenimas);
• toleruodami nelegalią migraciją ES biurokratai didina šešėlinę ekonomiką, nusikalstamumą ir žmonių diskriminaciją ES viduje, nes tik apie trečdalis nelegalių migrantų, kuriems yra nesuteikiamas pabėgėlio statusas, yra deportuojami;
• toleruodami nelegalią migraciją ES biurokratai skatina ir korupciją, nes nelegalių migrantų maitinimas, apgyvendinimas, konsultavimas ir pan. yra geras pajamų šaltinis korumpuotiems vietos šalių biurokratams (pvz. liūdnai pagarsėjusios migrantų stovyklos Graikijoje).

ES įtemptai laukia informacijos iš Afganistano

Dabartinė įtempta situacija pasaulyje skatina Europą jaudintis dėl dar vienos pabėgėlių ir nelegalių migrantų bangos. Graikija ką tik pabaigė maždaug 40-ies kilometrų ilgio sieną, pasienyje su Turkija. Šalies valdžia baiminasi, jog nenuspėjama situacija Talibane gali paskatinti pabėgėlių protrūkį. Graikija jau buvo ir tebėra migrantų krizės epicentre, nuo 2010-ųjų, kai milijonai sirų, afganų ir irakiečių bėgdami nuo neramumų savo gimtinėse panoro patekti į Europą. [1]

Europos Sąjungos pareigūnai tiki, kad ankstesnių metų, ypač 2015-ųjų, migrantų krizės scenarijai nepasikartos, o Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas pabrėžė, jog Europa negali būti vienintelė, nešanti dabartinės situacijos Afganistane, pasekmes ir privalės apsaugoti savo sienas nuo neįprastai gausaus skaičiaus migrantų. [2]