Nemaloni žinia prieš šildymo sezoną: kainos kyla viena po kitos

Dujos ir nafta brango, pokyčius pajuto ir vairuotojai

Šildymo sezonas dar neprasidėjo, tačiau kainų spaudimas jau juntamas. Per vieną savaitę aukštyn šovė gamtinių dujų, naftos, degalų ir biokuro kainos, o dalį jų dar labiau kaitina įtampa Artimuosiuose Rytuose ir tiekimo sutrikimai. Bendrame brangimo fone išsiskyrė tik elektra – jos didmeninė kaina Lietuvoje sumažėjo.

Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, rugpjūčio 31–rugsėjo 4 dienomis vidutinė gamtinių dujų kaina Nyderlandų TTF prekybos taške per savaitę pakilo 16,9 proc. ir siekė 71,2 Eur/MWh. Savaite anksčiau ji buvo gerokai mažesnė – 60,92 Eur/MWh [1].

Ateities sandoriai taip pat rodo, kad artimiausiu metu dujų kainos gali išlikti aukštesnės, nei manyta dar prieš savaitę. Prognozuojama, kad jos gali svyruoti nuo 31 iki 72 Eur/MWh.

Naftos rinkoje taip pat fiksuotas augimas. Brent rūšies naftos savaitės vidutinė kaina pasiekė 94,5 JAV dolerio už barelį – 5,6 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę. Rinkos prognozės taip pat pakoreguotos aukštyn.

Brangesnė nafta atsispindėjo ir Lietuvos degalinėse. Dyzelino kaina pakilo iki 2,08 euro už litrą, benzino – iki 1,83 euro, o suskystintos naftos dujos kainavo 0,77 euro.

Artėjantis šildymo sezonas kelia biokuro kainą

Artėjant šaltesniam metų laikui, didesnis spaudimas jaučiamas ir biokuro rinkoje. Jo kaina per savaitę pakilo 5,48 proc. ir pasiekė 29,46 Eur/MWh.

Tai gerokai daugiau nei tuo pačiu metu ankstesniais metais. Pernai biokuras kainavo 18,01 Eur/MWh, o 2024 metais – 18,97 Eur/MWh. LEA vertinimu, toks kainų skirtumas rodo, kad šiuo metu rinkoje pasiūla yra mažesnė nei paklausa.

Šildymo sezonui kaupiamos biokuro atsargos per savaitę padidėjo 9,1 proc., tačiau šiuo metu sukaupta apie 24 proc. reikalingo kiekio. Ankstesniais metais tuo pačiu laikotarpiu atsargų lygis būdavo šiek tiek aukštesnis.

Tuo metu gamtinių dujų vartojimas Lietuvoje ūgtelėjo 0,6 proc. iki 163,15 GWh. Per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta daugiau kaip 419 GWh dujų, o į Latviją išsiųsta 290,52 GWh. Biodujų gamyba per savaitę taip pat gerokai išaugo – daugiau nei 44 proc. iki 8,56 GWh.

Elektros rinkoje – priešinga kryptis

Elektros rinkoje situacija buvo kitokia. Didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo 11 proc. – nuo 96,1 iki 85,4 Eur/MWh. Tam daugiausia įtakos turėjo išaugusi vietinė gamyba, kuri viršijo bendrą šalies poreikį.

Rugpjūčio 31–rugsėjo 6 dienomis elektros vartojimas Lietuvoje padidėjo 4,6 proc. ir siekė 232,2 GWh. Vis dėlto gamyba augo dar sparčiau – 14,2 proc. iki 238,6 GWh. Taigi per savaitę Lietuva pasigamino daugiau elektros, nei jos suvartojo.

Didžiausią indėlį įnešė vėjo elektrinės – jų gamyba per savaitę šoktelėjo daugiau nei 50 proc. iki 136,5 GWh. Saulės elektrinės pagamino 61,9 GWh, hidroelektrinės – 17,4 GWh, o šiluminės elektrinės – 9,6 GWh elektros energijos.