Nemokamų skiepų fiasko: nuo paukščių gripo pasiskiepijo vos vienas gyventojas

Susidomėjimo nemokamais skiepais fiasko – per mėnesį nuo paukščių gripo pasiskiepijo vos vienas gyventojas

Nuo šių metų sausio Lietuvoje rizikos grupėse esantys asmenys gavo galimybę pasiskiepyti nuo paukščių gripo, tačiau nemokamos vakcinos, panašu, ne tik nesulaukė gyventojų susidomėjimo, bet ir patyrė visišką fiasko, mat pasiskiepijo vos vienas žmogus. Tapo nebeaišku, kur dingo visi tikintys mokslu ir kiti vakcinų entuziastai?

Kadangi nuo paukščių gripo pasiskiepijo vos vienas žmogus, taip išeina, kad visi likę, įskaitant ir taip už vakcinaciją agitavusius profesorius bei vakcinų ekspertus, yra švelniai tariant, antivakseriai ir netikintys mokslu? Mat Lietuvoje jau buvo užfiksuotas pavojingas paukščių gripo protrūkis, sunaikinus daugiau nei ketvirtį milijono paukščių.

Dėl šio protrūkio kai kurios šalys apribojo paukštienos importą iš Lietuvos. Paukščių gripu užsikrėtimas žmonėms yra itin retas, tačiau dažniausiai įvyksta tiesioginio kontakto su užkrėstais paukščiais ar jų produktais metu.

Nurodoma, kad skiepai nuo paukščių gripo yra skirti asmenims, turintiems profesinę riziką užsikrėsti paukščių gripu, pavyzdžiui, paukštininkystės darbuotojams, veterinarams ir ornitologams [1].

Šiuo metu Lietuva turi 2 tūkst. „Aflunov“ vakcinos dozių, tačiau nėra konkrečių priemonių, skatinančių žemės ūkio darbuotojus skiepytis. Paukštininkystės asociacijos vadovas Gytis Kauzonas rekomenduoja skiepytis žmonėms, dirbantiems tiesiogiai su paukščiais, kad sumažintų užsikrėtimo pavojų.

Nors vakcina yra prieinama visiems, žmonės esą labiau linkę savo sprendimą skiepytis priimti apgalvotai.

Paukščių gripas yra retas, tačiau pavojingas užkrečiamasis susirgimas. Nuo 2003 metų pasaulyje užfiksuoti 904 žmonių užsikrėtimo atvejai, iš kurių 464 buvo mirtini. Šiais metais apie 19 naujų užsikrėtimo atvejų pranešta tokiuose šalyse kaip JAV, Kambodža, Kinija ir Gana. Užsikrėtimo rizika kyla artimai kontaktuojant su užsikrėtusiais paukščiais ar jų išskyromis [2].

Gripas tapo pavojingesnis už mirtiną COVID-19 virusą?

O štai praėjusios savaitės duomenimis, gripas savo pavojingumu aplenkė net ir garsųjį koronavirusą, dėl kurio plitimo prieš keletą metų buvo visiškai uždarytas ne vienoje valstybėje viręs socialinis gyvenimas. Remiantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, praėjusią savaitę nuo gripo mirė keturi žmonės, o nuo COVID-19 - 13. Devyni žmonės, sergantys šiomis ligomis, buvo gydomi intensyviosios terapijos skyriuose [3].

Taip pat pranešta, kad nuo gripo šį sezoną jau užfiksuoti 35 mirties atvejai. Tarp mirusiųjų buvo ir vyresnio amžiaus žmonių, turinčių lėtinių ligų. Panaši situacija ir su COVID-19 – šį sezoną mirė 53 žmonės, įskaitant vieną mirties atvejį nuo šios ligos praėjusią savaitę.

Gripo ir koronaviruso skiepų rodikliai – žemi kaip niekad

Tuo tarpu skiepai nuo populiariųjų virusinių infekcijų Lietuvoje tapo kaip niekad nepopuliarūs. Štai 2024-2025 m. laikotarpio duomenimis, per ataskaitinę parą nuo gripo buvo paskiepyti 2 asmenys, kai tuo tarpu nuo COVID-19 – nei vieno. Per pastarąją savaitę atitinkamai nuo šių virusų pasiskiepijo 67 ir 6 asmenys, o iš viso per šį laikotarpį – atitinkamai 243 299 ir 38 610 asmenų [4].

Didžiausias skiepų nuo gripo pikas buvo pasiektas spalio 3-ąją – tada pasiskiepijo 8 179 asmenys. Nuo COVID-19 daugiausiai žmonių pasiskiepijo rugsėjo 5 d. – šią dieną vakciną gavo 1 427 asmenys.

Palyginimui, 2023-2024 m. laikotarpiu nuo gripo pasiskiepijo 231 640 asmenys, o nuo koronaviruso – 59 156.

Milijonus vakcinų nuo COVID-19 išpylusi Lietuva atsidūrė prokuratūros akiratyje

Užsipirkusi galybę vakcinų nuo COVID-19 ir didelės dalies jų nė nepanaudojusi Lietuva, pasibaigus pandemijai, susidūrė su sudėtinga situacija tvarkant šių vakcinų likučius ir juos utilizuojant. Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), 2023 m. rugsėjį SAM sandėlyje dar buvo likę 209 tūkst. senųjų vakcinų dozių, kurių galiojimo laikas baigėsi 2024-ųjų balandžio–rugpjūčio mėnesiais [5].

Kaip skelbta, nuo pandemijos pradžios Lietuva panaudojo 4,5 mln. vakcinų dozių, tačiau dėl pasibaigusio galiojimo laiko 2,4 mln. buvo utilizuota, o 3,3 mln. dozių buvo padovanota užsienio šalims.

Ši situacija tapo pagrindu Generalinės prokuratūros tyrimui, kuris buvo pradėtas pernai metais dėl galimo piktnaudžiavimo ir turto iššvaistymo [6]. Prokuratūra siekia išsiaiškinti, ar perkant didžiulį kiekį vakcinų ir vėliau jų utilizuojant, nebuvo pažeistos įstatymų nuostatos.

Nustatyta, kad Lietuva per Europos Komisijos organizuotas centralizuotas pirkimo procedūras įsigijo daugiau kaip 11 mln. vakcinų dozių už daugiau nei 230 mln. eurų. Dėl pasibaigusio galiojimo ir kitų priežasčių utilizavus apie 2,5 mln. dozių, į unitazą kartu buvo nuleisti ir už jas sumokėti 46,5 mln. eurų.