Nepageidaujamas taršos mokestis: atsakymai, kada mokėti reikia ir kaip apskaičiuoti savąjį tarifą

Registruojantiems naują transporto priemonę, tenka plačiau praverti pinigines

Kiekvieno mūsų gyvenime ateina metas pokyčiams, kai norime atsinaujinti, įnešti į kasdienybę kažko naujo. Tai gali būti naujas rūbas, šukuosena, hobis, o gal ir kažkas žymiai didesnio ir reikšmingesnio, pavyzdžiui, naujas automobilis. Žinoma, nauja transporto priemonė visuomet teikia daug džiaugsmo ir gerų emocijų, tačiau prieš išriedant ja į miesto gatves, tenka pereiti daugybių dokumentacinių kliūčių. Na, o dažnu atveju, reikia ir plačiau atverti piniginę bei sumokėti kontraversiškąjį taršos mokestį. Tačiau, kas gi tai yra, kuriuo atveju mokėti privalu ir kaip gi tai padaryti? Apie viską iš pradžių.

Visų pirma, svarbu žinoti, jog taršos mokestis nėra taikomas visoms transporto priemonėms. Jei automobilis Lietuvoje yra registruojamas laikinai, su tikslu vėliau jį išvežti, mokesčio išvengsite. Mokėti taip pat nereikia istorinių automobilių savininkams, kuriems yra išduoti istoriniai numerio ženklai, taip pat toms transporto priemonėms, kuriose yra sumontuota neįgaliesiems skirta įranga. Jei registruojate automobilį iš naujo, pavyzdžiui, po vedybų pakeitus pavardę, išmokėjus lizingą ar tiesiog iš naujo užsisakant prarastą dokumentą, mokėti taip pat neprireiks.

Vis tik, kai kuriais atvejais papildomų išlaidų, deja, bet tikrai neišvengsite. Taršos mokestis skaičiuojamas kai:

• Automobilis yra registruojamas pirmą kartą. Mokėti teks neatsižvelgiant į tai, ar pirkote naudotą, ar visiškai naują automobilį.
• Keičiasi automobilio valdytojas. Jei perkate Lietuvoje eksploatuotą transporto priemonę, kuri buvo įregistruota kito asmens vardu ar jei teisė į mašiną jums suteikiama nuomos pagrindu, mokestis bus taikomas.
• Po išregistravimo automobilis yra registruojamas iš naujo, pavyzdžiui pasibaigus ankstesniam registracijos terminui [1].

Tiesa, svarbu atsiminti, kad sumokėtą mokestį už naujai registruojamą transporto priemonę, vėliau galima susigrąžinti, jei automobilis bus išregistruojamas ar išgabenamas iš Lietuvos teritorijos per 90 dienų nuo pirmosios įregistravimo datos.

Mokestis taikomas atsižvelgiant į išmetamą CO2 kiekį

Privalomo taršos mokesčio suma priklausys nuo to, kiek gi jūs viršijate leidžiamą, išmetamo CO2 taršos kiekį, kuris šiuo metu yra 130 g/km. Jūsų transporto priemonės tarša gali būti nustatoma keliais būdais.

CO2 kiekis ir tarša gamtai vertinama peržiūrint automobilio kilmės arba patvirtinimo dokumentus, tokius kaip registracijos liudijimas, ekspertizės pažyma ir kt. Tiesa, jei dokumentuose CO2 kiekis nėra nurodytas, mokesčio nustatymui naudojamas kitų lygiaverčių automobilių išmetamas CO2 kiekis.

Jei ir ši galimybė neprieinama, CO2 kiekis apskaičiuojamas pagal įstatyme numatytas formules. Šiems skaičiavimams svarbi transporto priemonės masė (kg), variklio galia (kW) bei pavarų dėžės tipas. Taip apskaičiuoti taršą galima ir vadovaujantis lygiaverčių transporto priemonių išmetamu teršalų kiekiu.

Su mokesčio tarifais ir įkainiais susipažinti galite oficialioje Regitros svetainėje, o prireikus, galite pasinaudoti ir skaičiuoklės paslaugomis.

Teršti aplinką susimokėjus galima? Diskusijos dėl taršos mokesčio netyla iki šiol

Taršos mokestis Lietuvoje įsigaliojo dar 2020-ųjų liepą, tačiau visuomenės tikrai nesužavėjo ir iki šiol kelia diskusijas bei pykčio bangas. Nors aplinkosaugininkai piktinasi lietuvių įpročiais vairuoti senas ir taršias transporto priemones, svarbu pažymėti, jog toli gražu ne visi tautiečiai išgali įsigyti naują ir aplinkosauginius standartus atitinkantį automobilį [2]. Nuo netikėto ir nelaukto mokesčio išsisukti norintys gudrūs lietuviai, mokesčių sistemoje atranda ir ne vieną spragą bei imasi įvairių gudrybių.

Nors dabartinis, vienkartinis įregistravimo mokestis netenkina visuomenės, 2021-ųjų balandį aplinkos apsaugos ministras Simonas Gentvilas žadėjo, jog ši tvarka keisis ir ateityje piniginę atverti gali tekti jau kasmet [3]. Taip gyventojai bus skatinami persėsti į aplinką mažiau teršiančius automobilius, viešąjį transportą arba rinktis alternatyvias transporto priemones kaip dviratis ar paspirtukas.

Siekiant pakeisti tautiečių įpročius, valdžia taikė ir kompensacijos politiką, kai žmonėms utilizavus itin taršų ir seną automobilį buvo suteikiama parama viešojo transporto metiniam bilietui arba dviračio, paspirtuko įsigijimui. Vis tik, nuo 2021-ųjų vasario dalybų akcija baigėsi, o nepatenkinti ir automobilius keičiantys lietuviai nors ir nepritardami, tačiau žalą gamtai turi išpirkti šiuo mokesčiu.