Nepaisant dezinformacijos antplūdžio, auga lietuvių medijų raštingumas ir pasikliovimas internetu

Pandemijos fone internetas lietuviams tapo pagrindiniu naujienų šaltiniu

Aktyvaus, kontraversiškų ir ne visada pakankamai objektyvių, naujienų srauto akivaizdoje nuspręsta ištirti lietuvių informacinio ir medijų raštingumo gebėjimus. Kultūros ministerijos užsakymu, reprezentatyvus žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo lygio pokyčio tyrimas atliktas antrąjį, praėjus ketveriems metams nuo paskutinio. Pagrindinis jo tikslas – atskleisti, ar šalies piliečiai geba naudotis bei kritiškai vertinti žiniasklaidos priemones bei turinį randamą jose.

Dabartinė situacija pasaulyje bei Lietuvoje yra įtempta, o ateitis paskendusi nežinomybėje, o tai puikiai atsiskleidžia ir šiame tyrime. COVID-19 pandemijos akivaizdoje, lietuviai aktyviau rinkosi lengvai prieinamas ir greitai pasiekiamas žiniasklaidos priemones, o svarbiausias informacijos šaltinis tapo internetas. Nors televizija ir radijas vis dar išlaiko vidutinišką paklausą, ypač tarp vyresnės amžiaus grupės atstovų, spausdintinė žiniasklaida grimzta užmarštin. Tyrimas parodė ir akivaizdų socialinių tinklų bei diskusijų forumų svarbos išaugimą, o tai gali būti susieta su pastaruoju laikotarpiu aktualiomis, tačiau kontraversiškas diskusijas viešojoje medijoje keliančiomis temomis.

Pastebimas ir ryškesnis susidomėjimas užsienio žiniasklaida: 48,7% respondentų per paskutinį mėnesį žiūrėjo, skaitė ar klausėsi užsienio šalių žiniasklaidos. 2017-ais šis rodiklis siekė 38% ribą. Tiesa, dažniausiai vartojami rusiški žiniasklaidos kanalai. Net 70% Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų atstovų, žiniasklaidą vartoja rusų kalba [1]. Grįžtant prie interneto, svarbu paminėti, kad šis naudojamas ne tik žinioms gauti.

Dažnas lietuvis, nuo vaiko iki vyresnio amžiaus asmens, yra bent kartą pasinaudoję kompiuterio bei interneto paslaugomis. Internetas šiandien naudojamas ne tik laisvalaikio metu, bet ir daugelyje darbinių sferų. Tiek žurnalistas, tiek ir inžinierius dalį savo darbo atlieka būtent interneto dėka. Dėl to, svarbu turėti bent bazinius kompiuterinių technologijų naudojimo įgūdžius ir suvokimą apie saugų elgesį interneto platybėse.

Šiuo atveju, regis, kad lietuviai sparčiai gerina savąsias žinias: tyrimas parodė, kad tautiečiai yra įvaldę techninius saugumo principus ir suvokia savo teises bei atsakomybes už elgesį viešoje interneto erdvėje. Tiesa, realybė yra kiek kitokia: internete vis dar gausu piktavališkų komentarų skirtingai galvojantiems ir mąstantiems ar tiesiog atrodantiems asmenims. Komentarai po naujienų portalų tekstais taip pat yra menkai susiję su pateikta informacija: dažniau tiesiog vartojami necenzūriniai žodžiai ir pasitelkiama įžeidinėjimų taktika.

Sparčiai auga medijų raštingumo lygis

Pastebima ir tai, kad lietuviai darosi išrankesni gaunamai informacijai ir nebijo reikšti nuomonės bei kritikos žiniasklaidai. Tyrimas atskleidė, kad žiniasklaidos turinio vartotojai dažnai pastebi faktų ar gramatines klaidas. Padažnėjo ir susidūrimų su netikromis naujienomis. 36,1% respondentų teigia, kad žiniasklaidos priemonėse bent kartą yra pastebėję melagieną. Lyginant su 2017-ųjų duomenimis, asmenų radusių netikros informacijos ir faktų padaugėjo [2]. Tai reiškia, kad skaitytojai tampa labiau patyrę bei išsilavinę profesionalios ir skaidrios žiniasklaidos klausimu.

Pandemijos akivaizdoje ne vienas žiniasklaidos vartotojas susidūrė su didesniu naujienų poreikiu. Asmenys atrado daugiau laiko pasidomėti aktualijomis, geriau susipažinti su šaltiniais, pagal kuriuos kuriamas žurnalistinis turinys. Neretas lietuvis ėmėsi dairytis alternatyvių būdų sužinoti daugiau neutralios, politinių jėgų nepaveiktos informacijos. Asmeninis domėjimasis ir analizės prisidėjo prie augančio medijų raštingumo bei žiniasklaidos veikimo principų suvokimo.

Ankstesnių metų tyrimų duomenys leido prognozuoti, kad iki 2023-ųjų lietuvių medijų raštingumo lygis pasieks 41,3%, tačiau jau 2021-ais tikslas yra pasiektas ir net gerokai viršytas – medijų raštingumas pasiekė 48,7% ribą. Taigi, aktyvus informacijos srautas ir įvairovė, tam tikrą dalį tautiečių paskatino praplėsti akiratį, kritiškiau pažvelgti į informaciją su kuria susiduriama kasdien bei ieškoti individualiems poreikiams atitinkančių naujienų kanalų.

Šiuolaikinė žiniasklaida reikalauja kritinio mąstymo

Technologijų įtrauktis prieigą prie informacijos padarė itin paprastą, tačiau kartu, tapo sudėtinga atrinkti, kas yra tiesa, o kas pramanas ar išorinių jėgų veikiama propaganda. Siekiant išvengti rėmimosi klaidingais informaciniais šaltiniais, itin svarbus yra kritinis mąstymas.

Kritinis mąstymas yra kompetencija, susidedanti iš trijų dalykų: medijų turinio analizės, faktų tikrinimo ir medijų informacinio raštingumo. Šią kompetenciją išsiugdyti nėra lengva, tačiau didžiulio informacinio srauto akivaizdoje, tai yra būtina. Kaip pažymi ekspertai, itin svarbu išlikti budriais socialinėse medijose, tačiau neapsiriboti tekstinėmis naujienomis, bet atkreipti dėmesį ir į fotografijas ar vaizdo įrašus [3].

Ne mažiau būtina suvokti ir povandenines žiniasklaidos sroves. Tam tikrą informaciją gali veikti politinės jėgos, rėmėjai, reklamų užsakovai ar net tie patys skaitytojai. 100% neutrali žurnalistika neegzistuoja, tad jau kiekvieno skaitytojo individualus darbas yra atsirinkti tokį naujienų kanalą, kurio subjektyvumas gali būti toleruojamas.