Nepaisant JAV sankcijų, Iranas sparčiai plėtoja kosmoso programą

Čabaharas taps Irano kosmoso programos centru

Nepaisydamas JAV sankcijų, Iranas, padedamas Rusijos, sparčiai plėtoja savo kosmoso programą, taip keldamas nerimą Vakarų šalims dėl galimos karinių technologijų pažangos. Pranešama, kad šalies pietryčiuose esantis Čabaharo uostas netrukus taps Irano kosmoso vartais – čia atidaromas naujas kosmodromas, prilyginamas Floridos Kanaveralo kyšuliui [1].

Irano Čabaharo uostas, garsėjantis savo uolėtomis pakrantėmis ir „marso kalnais“, netrukus taps ne tik turistų traukos centru, bet ir šalies kosmoso programos širdimi. Jau kelerius metus vyksta statybos, siekiant paversti šį regioną ekonomikos ir kosmoso centru [2].

Planuojama, kad 14 000 hektarų ploto kosmodromas bus atidarytas šiais metais, nors projektas susidūrė su vėlavimais – iš pradžių jis turėjo būti baigtas 2024 m. Pasak Irano kosmoso agentūros vadovo Hassano Salarieh, Čabaharas taps pagrindiniu šalies kosminių misijų centru, gebančiu paleisti galingesnius erdvėlaivius. Dėl artumo prie pusiaujo, palyginti su kitais Irano paleidimo centrais, raketos galės efektyviau išnaudoti Žemės sukimosi greitį.

JAV sankcijos nesustabdė Irano pažangos

Irano kosmoso programa kelia susirūpinimą JAV, kurios mato panašumus tarp kosmoso paleidimo ir balistinių raketų technologijų. Per savo pirmąją kadenciją prezidentas Donaldas Trumpas įvedė sankcijas Irano kosmoso agentūrai, tačiau tai nesustabdė Islamo Respublikos – jos programa laikoma viena pažangiausių Artimuosiuose Rytuose. Irano kosmoso agentūra ir Islamo revoliucijos gvardijos korpusas (IRGC) sėkmingai paleido raketas ir palydovus į orbitą, o nauji projektai apima 20 interneto palydovų tinklą, pavadintą generolo Qassemo Soleimani, nužudyto per 2020 m. JAV surengtą oro ataką, vardu.

JAV Strateginės vadovybės vadas generolas Anthony Cottonas kovo 26 d. Senate teigė:

„Irano darbai su kosminėmis paleidimo priemonėmis, įskaitant dviejų pakopų, skystuoju kuru varomą palydovų nešėją „Simorgh“, greičiausiai sutrumpina laiką, reikalingą sukurti tarpžemyninę balistinę raketą (ICBM), dėl technologijų panašumo.“

JAV baiminasi, kad Irano kosmoso technologijos gali būti pritaikytos kariniams tikslams, įskaitant ICBM kūrimą. Vakarų šalis irgi neramina Irano kosmoso programos karinis potencialas. Daugiau palydovų leistų Iranui tiksliau nukreipti puolamuosius ginklus.

„Iranas gali tapti daug tikslesnis savo taikinių pasirinkime ir greičiau reaguoti, paleisdamas balistines raketas, kad tiksliau pataikytų į taikinius“, – teigė Johnas Sheldonas, kosmoso konsultavimo įmonės „AstroAnalytica“ įkūrėjas iš Abu Dabio.

Tiesa, pats Iranas tvirtina, kad jo kosmoso programa skirta tik civiliams tikslams ir siekiui turėti tokias pat technologijas kaip Vakarai, o ne kurti tolimojo nuotolio raketas, keliančias grėsmę JAV.

Iranui ypač padeda bendradarbiavimas su Rusija

Irano kosmoso programa stiprėja ir dėl glaudesnio bendradarbiavimo su Rusija. Sausį Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė 20 metų strateginės partnerystės susitarimą. Praėjusiais metais Rusijos raketa į orbitą iškėlė pirmuosius du privačiai sukurtus Irano palydovus. Rusija naudoja Irano pagamintus dronus kare Ukrainoje, o mainais dalijasi dešimtmečiais kaupta kosmoso tyrimų patirtimi.

„Rusija tikrai turi patirties, o tai yra tai, ko siekia Iranas“, – sakė Juliana Suess, Vokietijos tarptautinių ir saugumo reikalų instituto tyrėja.

Nors tikslios Irano kosmoso programos išlaidos nėra viešinamos, praėjusių metų lapkritį aukštas Irano pareigūnas teigė, kad kosmoso agentūra gaus apie 11 mln. dolerių finansavimą sektoriui stiprinti, nepaisant ekonomikos sunkumų dėl JAV sankcijų.