Nepaisė protestų: Seimas uždegė žalią šviesą Kapčiamiesčio poligono steigimui

Dauguma parlamentarų pritarė poligono steigimui

Seimas padėjo tašką dėl Kapčiamiesčio poligono – nepaisant vietos gyventojų pasipiktinimo, sprendimas buvo priimtas, o diskusijos persikelia į kitą lygmenį. Parlamentarai aiškia dauguma pritarė įstatymui, numatančiam naujo karinio poligono ir mokymo teritorijos steigimą Lazdijų rajone: už balsavo 105 Seimo nariai, prieš – 12, dar keli susilaikė. Projektas įvardijamas kaip vienas svarbiausių dabartinės gynybos politikos sprendimų, tiesiogiai susijęs su šalies saugumo stiprinimu.

Žemiau pateikiame, kaip vyko frakcijų balsavimas šiuo klausimu:

Poligonui nepritarė šie parlamentarai: „valstiečiai“ Valius Ąžuolas, Dainius Gaižauskas, „aušriečiai“ Remigijus Žemaitaitis, Petras Dargis, Tomas Domarkas, Vytautas Jucius, Aidas Gedvilas, Mantas Poškus, Lina Šukytė-Korsakė ir Daiva Petkevičienė, mišriai Seimo narių grupei priklausantys Rimas Jonas Jankūnas ir Ignas Vėgėlė.

Kaunas: be poligono nebus galima įgyvendinti gynybos tikslų

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas akcentuoja, kad be naujos infrastruktūros Lietuva negalės pasiekti tikslo iki 2030 metų suformuoti pilnavertę nacionalinę diviziją [1].

Prie to esą prisideda ir didėjantis NATO karių skaičius šalyje. Kapčiamiesčio vieta pasirinkta ne atsitiktinai – visai netoli, Baltarusijoje, veikia Gožos poligonas, todėl Lietuva siekia turėti analogiškas treniruočių galimybes savo pusėje.

Ieškant tinkamos vietos buvo vertintos septynios teritorijos, tačiau pasirinktas variantas, kuris, politikų teigimu, mažiausiai paveiks vietos gyventojus. Vis dėlto pokyčių neišvengta – į poligono teritoriją patenka 13 sodybų ir šimtai žemės bei miško sklypų, kurie bus paimti visuomenės poreikiams.

Bendra teritorija viršys 14 tūkstančių hektarų, todėl projektas tampa vienu didesnių tokio tipo plėtros sprendimų Lietuvoje.

Gyventojams – kompensacijos ir daugiau pasirinkimo galimybių

Gyventojams žadamos kompensacijos, kurios šį kartą apima ne tik turto vertę, bet ir moralinę žalą. Už

gyvenamuosius pastatus numatyta daugiau nei 50 tūkst. eurų, už žemę ar mišką – apie 5,7 tūkst. eurų. Tuo metu į mokymo teritoriją patenkantys žmonės turės daugiau pasirinkimo – galės likti arba per dešimt metų parduoti turtą valstybei su papildoma išmoka. Šioje teritorijoje bus leidžiama tęsti ir dalį veiklų, pavyzdžiui, kaimo turizmą.

Kad projektas būtų įgyvendintas kuo greičiau, įstatymas numato supaprastintas procedūras – nuo teritorijų planavimo iki statybų leidimų. Tai reiškia, kad poligono įrengimas neturėtų užstrigti biurokratijoje.

Tuo pačiu žadama laikytis aplinkosaugos reikalavimų ir mažinti poveikį gyventojams, įrengiant aplinkkelius, gerinant privažiavimus ir taikant triukšmo mažinimo sprendimus. Visa tai rodo vieną kryptį – Lietuva spartina pasirengimą saugumo iššūkiams, kurie jau nebėra tik teoriniai.

Poligono klausimas pasiekė tarptautinį lygmenį

Kapčiamiesčio poligono projektas peržengė Lietuvos ribas – vietos bendruomenė kartu su Lenkijos pasienio seniūnijomis pateikė skundą pagal ESPO konvenciją. Tai reiškia, kad projektas gali būti vertinamas tarptautiniu mastu, jei nustatoma, jog jo poveikis gali pasiekti kaimynines šalis.

Bendruomenė skelbia, kad skundas jau priimtas ir bus nagrinėjamas, o tai atveria kelią platesniam aplinkosauginio poveikio vertinimui.

Projektas laikomas svarbiu gynybai, tačiau palies ir vietos gyventojus, todėl siūlomos kompensacijos bei ilgesnis terminas apsispręsti dėl turto. Vis dėlto galutinei projekto eigai įtakos gali turėti ir tarptautinis vertinimas.