Nesibaigiančios Didžiosios Britanijos bėdos ir kalbos apie grįžimą į ES

Klaidas teks taisyti ateinančioms kartoms

Europos Komisijos vadovė Ursula fon der Lejen (Ursula von der Leyen), bendraudama su leidiniu „Politico“, pareiškė, kad Europos Sąjungą palikusi Didžioji Britanija padarė klaidą, kurią teks taisyti ateities kartoms. [1]

„Nuolat kartoju savo vaikams: mes suklydome, todėl dabar jums teks tai taisyti. Taigi, manau, kad ir čia akivaizdu, kur links teks judėti“,- atsakė ji į klausimą apie galimą Didžiosios Britanijos sugrįžimą į draugišką europinę šeimą.

„Politico“ duomenimis, šiuo metu už šalies sugrįžimą į Europos Sąjungą pasisako vis didesnė birtų dalis. Remiantis lapkritį konsultacinės įmonės „Deltapoll“ atlikta apklausa, kuria ir vadovaujasi leidinys, tokį sprendimą palaiko net 48 proc. britų.

2016 metais vykusiame referendume 52 proc. Jungtinės Karalystės gyventojų pasisakė už tai, kad sala išeitų iš ES. 2020 m. sausio 31 d., 23,00 vietos laiku, Jungtinė Karalystė paliko ES, kurios nare buvo 47 metus. Pereinamasis laikotarpis po Brexito, kurio metu Didžiojoje Britanijoje galiojo visos ES normos ir įstatymai, o piliečiai galėjo keliauti pagal supaprastintą tvarką, baigėsi 2021 m. gruodžio 31 d. Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo salos ir sąjungos susitarimas dėl prekybos ir bendradarbiavimo.

Anuliuoti tūkstančiai prieglobsčio prašymų

Viena pagrindinių priežasčių, kodėl britai skubėjo palikti ES, buvo bloko migracinė politika. Didžioji Britanija nusprendė, kad pasitraukusi iš Sąjungos, kartu išspręs ir migracijos problemą, tačiau nutiko priešingai – į šalį pastaruoju metu plūsta minios nelegalų ir valdžia nesugalvoja, kaip jas sustabdyti.

Taip pat šiomis dienomis pasirodė informacija apie tai, jog šalies valdžia panaikino 17 tūkst. nelegalių migrantų pateiktų prieglobsčio prašymų. Tai, kalbėdamas šalies parlamente, pareiškė VRM atstovas Saimonas Ridlis (Simon Ridley). [2]

Jis patikslino, kad prašymas atšaukiamas tuo atveju, jeigu prašytojas du kartus nepasirodo pokalbyje arba neužpildo atitinkamos anketos. „Manau, mes žinome, kur yra šie žmonės“, - pabrėžė jis. Tikėtina, omenyje turėta tai, kad visi prieglobsčio prašytojai Didžiojoje Britanijoje nusprendė pasilikti nelegaliai.

S.Ridlis patikino, kad 17 316 prašymų buvo anuliuoti per metus. Pasak jo, tai lėmė prieglobsčio prašytojų nenoras bendradarbiauti su sistema, tai yra, šie asmenys nesureagavo į kvietimą atvykti pokalbiui. Jis neslėpė, kad dalis prašytojų šiuo metu slapstosi.

Kiek anksčiau „Times“ rašė, kad Didžiosios Britanijos valdžia numatė skirti nemenką sumą nelegalų apgyvendinimui buvusioje karinėje aviabazėje Šiaurės Jorkšyro grafystėje. Tačiau kai toks sprendimas sukėlė vietos gyventojų pasipiktinimą, valdžia, skirtingai nuo Lietuvos valdančiųjų, į žmonių nuomonę įsiklausė ir sprendimą atšaukė. [3]

Afganai skraidinami į Didžiąją Britaniją

Spalio pabaigoje „Elta“ rašė, kad į Jungtinę Karalystę užsakomuoju reisu išskraidinta apie 200 afganų pabėgėlių, likusių Pakistane po to, kai valdžią perėmė Talibanas ir Islamabadas rengėsi deportuoti tūkstančius nelegalių imigrantų.

Tai buvo pirmasis iš skrydžių, kuriais bus išskraidinta maždaug 2 000 afganų, dauguma jų – laikotarpiu nuo 2001 m. iki 2021 m. su tarptautinėmis pajėgomis, šioms kovojant su „al-Qaeda“ dirbusių asmenų šeimos nariai, naujienų agentūrai „dpa“ pranešė Pakistano valdžios atstovai.

Teigiama, kad Pakistano valdžiai pranešus, kad imigrantų atžvilgiu bus taikomos griežtos priemonės, britų valdžios institucijos ėmėsi greičiau įgyvendinti savo evakuacijos planus.

Pakistano valdžios institucijos praėjusį mėnesį pristatė planą, pagal kurį nuo lapkričio 1 d. bus deportuojami visi neregistruoti pabėgėliai.

Islamabadas kaltina Kabulą atlaidumu iš savo slėptuvių Afganistane Pakistano saugumo pajėgas ir civilius puldinėjusių islamo smogikų atžvilgiu.

Pakistano valdžia visoje šalyje steigė deportacijos centrus, spaudos konferencijoje antradienį sakė vidaus reikalų ministras Sarfrazas Bugti.

„Tai – didelė ir sunki užduotis, bet mes ją įveiksime,“ – pasakė jis.