„Netflix hitas „Squid Game įvertintas 900 milijonų dolerių: kur slypi šio serialo sėkmė?

„Squid Game" padėjo „Netflix" sugrįžti į populiarumo olimpą

Nors pastaraisiais metais „Netflix" turinio vaizdo transliavimo paslaugų srityje sulaukė ne vieno konkurento, vis dėlto, kartas nuo karto vis dar sugeba „iššauti" ir pasiūlyti visą pasaulį sužavintį hitą. Karantino nuobodybę išgyventi padėjo „Outer Banks", o iškart po Kalėdų pasirodęs „Bridgerton" žiūrimiausių platformos serialų sąraše nukarūnuotas buvo tik visai neseniai.

Šiandien tikriausiai jau visi kas turi „Netflix" paskyrą jau yra peržiūrėję Pietų Korėjiečių serialą „Squid Game". Pagal „Netflix" duomenis, serialą jau yra peržiūrėję šimtai milijonų žmonių visame pasaulyje, o tai reiškia garantuotą pirmąją vietą žiūrimiausių platformos serialų sąraše. Tiesa, šia garbinga vieta ilgai pasidžiaugti nebuvo lemta: į antrąją vietą „Squid Game" nubloškė kitas „Netflix" hitas, trečiasis serialo „You" sezonas.

Bet kuriuo atveju, milžiniškas „Squid Game" pasisekimas nelieka neįvertintas. „Netflix" spėja, jog šis serialas kompanijai sugeneruos nei daug, nei mažai: apie 900 milijonų JAV dolerių. Svarbu ir tai, kad serialo sukūrimo kaštai nebuvo itin dideli – viskas kainavo tik 21,4 milijonus JAV dolerių, taigi maždaug 2,4 milijonai JAV dolerių vienai serijai. Per pirmas 23 dienas nuo serialo pasirodymo bent dvi minutes jo yra matę 132 milijonai žmonių. 89% „Netflix" vartotojų pradėjusių serialą, žiūrėjo bent 75 minutes, t.y. daugiau nei vieną seriją. 66% žiūrovų peržiūrėjo visus 9 epizodus per pirmas 23 dienas [1].

Tokie skaičiai tikrai gali nudžiuginti „Netflix", kuri pastaruoju laikotarpiu susidūrė su naujų prenumeratorių trūkumu: jų skaičius buvo susilyginęs su 2013-ųjų statistika. Dėl koronaviruso pandemijos neribotam laikui pristabdyti projektai neįkvepiančiai nuteikia ir investuotojus – kompanijos akcijų vertė pastebimai ritosi žemyn. Vis tik, po rugsėjo 17-osios, kai pasirodė „Squid Game", kompanijos vertė išaugo 7% ir dabar siekia 281 milijardus JAV dolerių.

Distopinė istorija, apie kurią kalba tiek žiniasklaida, tiek ir „TikTok'as"

Vieniems „Squid Game" gali priminti „Bado žaidynių" trilogiją, kiti galbūt atras sąsajų ir su šiandienos realybe. Serialas seka prasiskolinusių korėjiečių gyvenimą: iš pradžių jie įtraukiami į mirtiną, vaikų žaidimą primenantį turnyrą. Nors visa patirtis toli gražu nėra smagi ir menanti vaikystės žaidimus, dalyviai yra priversti sugrįžti ir dalyvauti turnyre vėl, nes tik taip gali turėti šansą laimėti pakankamai pinigų, kurių jiems taip reikia išgyventi. Tiesa, pats žaidimas yra toks pavojingas, kad išgyventi šansų gali būti mažiau, nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.

Šis serialas yra priskiriamas draminei ir siaubo kategorijoms, tad įtampos čia tikrai netrūksta. Didžiausi siaubo filmų gerbėjai pastebės aliuzijas į tam tikrus siaubo klasikos kūrinius, pavyzdžiui, filmą „Hostelis". Vis tik, pati istorija nėra nukopijuota ar išgyventa ne vieną kartą, kaip gali atrodyti žiūrint daugelį kitų šiandieninių serialų. „Squid Game" pasižymi itin unikaliu konceptu, o svarbiausia ašis yra istorijų ir veikėjų gylis [2].

Kaip dar pirmoje serijoje aiškina veikėjas Seong Gi-hun, „Squid Game" yra vaikų žaidimas žaidžiamas kalmaro (angl. squid) formos aikštelėje. Už kiekvienos detalės slypi kažkas daugiau, o kiekvienas veikėjas nėra tik paviršutiniška figūra, tačiau iš tiesų primena realią asmenybę su sava gyvenimo istorija. Čia galima sutikti ir dėl savo šeimos besistengiantį tėtį, ir Šiaurės Korėjos pabėgėlį. Tą patį žaidimą žaidžia ir buvęs gangsteris ir itin išsilavinęs miestelio talentas.

Kita vertus, išgyvenimo tematika dabar aktuali kaip niekad anksčiau. Gyvename pandemijos laikotarpiu, kuris vieniems atnešė sveikatos problemas, kitiems ekonominius ir socialinius sunkumus. Nereikia stebėtis, jog susitapatinti su prasiskolinusiais ir išgyventi bet kokia kaina siekiančiais veikėjais yra taip paprasta. Ribojimų ir suvaržymų iškankinta visuomenė gali pasijusti lygiai taip pat kaip ir „Squid Game" herojai – įkalinti kažkieno žaidime [3]. Žvelgiant iš kitos pusės, šį serialą galime priimti ir kaip tam tikrą kritiką visai žmonijai.

Kaip rašo kultūros srities žurnalistas Peony Hirwani, „Squid Game" gali padėti suvokti traumą: tiek asmeninę, tiek ir tą, kurią sukuriame mes patys. Serialo istorija apima išgyvenimą, klasių skirtumus ir mirtį, tačiau svarbiausia, kad žmonės šioje istorijoje yra tarsi žaislai – jais siekiama įgyvendinti savanaudiškus ir nedorus kažkieno tikslus. Bet juk būtent taip realybėje elgiamės mes patys, pasitelkdami visus aplinkinius, gyvūnus ar net gamtą, kad įgytume naudos sau. Iš esmės, mes patys kontroliuojame tam tikrą mirtiną žaidimą arba esame kitų machinacijų dalis, taigi žaidžiama savotiškame „Squid Game" išgyvenimo turnyre.

Seriale rodomi pavojingi triukai jau atkartojami ir vaikų

Žinoma, jaunesni serialo žiūrovai į istoriją ekrane nežvelgia itin giliai ir tiesiog siekia papramogauti. Juos labiausiai pavergia įmantrūs, tačiau pavojingi triukai. Deja, bet vėliau juos imama atlikti ir realiame gyvenime, o tuomet jau sudėtinga išvengti skaudžių pasekmių. Dėl to, Anglijos centrinio Bedfordšyro švietimo priežiūros komanda visiems regiono tėvams ir globėjams išsiuntė elektroninius laiškus, kuriuose raginama išlikti budriais, mat vaikai kopijuoja seriale matytus pavojingus triukus ir smurtines scenas [4].

Seriale matyti iššūkiai tampa pertraukų pramogomis, daugelis jų yra filmuojami ir vėliau įrašai talpinami socialiniuose tinkluose. Nors serialas ir turi N-18 reitingą, tačiau serijų nuotrupas lengvai galima atrasti tuose pačiuose socialiniuose tinkluose. Psichologai ir sveikatos specialistai pastebi, kad itin jauno amžiaus vaikams serialas gali siųsti blogą žinutę, skatinti smurtą ir žalojimąsi. Mokymo įstaigos ir tėveliai skatinami bendradarbiauti, kalbėtis su atžalomis ir riboti vaikų prieigą prie „Netflix" platformos.