Beprotybė tęsiasi: vietoje tikrų kūdikių siūlys auginti virtualius

Technologinė revoliucija palies šeimos planavimą

Vienos iš lyderiaujančių Didžiosios Britanijos dirbtinio intelekto kompanijų ekspertai teigia, kad gyventojų pertekliaus krizę ateityje galėsime išspręsti savo gyvenimus perkeliant į virtualią erdvę.

Manoma, kad per artimiausius 50 metų įvyks „virtualių kūdikių" evoliucija. Kompiuteriu sukurti virtualūs kūdikiai, kainuojantys apie 25 JAV dolerius per mėnesį, gali tapti tokiu įprastu reiškiniu, jog kai kurios poros pasirinks „auginti" būtent tokią atžalą, o ne susilaukti tikro vaiko.

Iki 2070 m. virtualios realybės ir dirbtinio intelekto technologijos taps tokios tikroviškos bei pajėgios, jog net viena iš penkių porų gali nuspręsti rinktis skaitmeninį kūdikį, o ne tikrą.

Ekspertai teigia, kad tai sukurs vadinamąją „Tamagočio kartą" – pirmąją aplinkai draugiškų skaitmeninių vaikų kartą, kuri neeikvos planetos gamtinių išteklių [1].

Skaitmeniniame pasaulyje auginsime skaitmeninius vaikus

Šiuolaikinis žmogus turi daugybę galimybių kaip kurti savo asmeninį gyvenimą. Gali neįpareigojančiai kurti santykius, tuoktis, skirtis, susilaukti būrio atžalų arba rinktis vienatvę, galbūt karjeros aukštumas.

Dalis siekia visa tai suderinti, kiti – dėliojasi prioritetus, atsižvelgdami į savo finansines galimybes, gyvenimo sąlygas, psichologinį pasirengimą tokiems gyvenimo pokyčiams.

Tačiau jei dabar vaiko atėjimas į šį pasaulį yra didžiulė permaina poros gyvenime, ateityje, virtualioje erdvėje tėvystė gali tapti tiesiog smagiu hobiu, kuriuo galima džiaugtis nuobodžiaujant ir be rūpesčių.

Tai, kad netolimoje ateityje kuriant šeimą bus galima pasikliauti dirbtinio intelekto ir virtualios realybės technologijų pagalba, neturėtų stebinti.

Apie virtualias technologijas ir metavisatas dabar kalbama kaip apie didžiausią ateities perspektyvą, o kai kurie ekspertai teigia, kad „virtualių kūdikių“ idėja gali padėti mums išspręsti kai kurias opiausias šiandienos problemas, pavyzdžiui, perteklinės populiacijos klausimą.

Manoma, kad „virtualūs vaikai" gali išstumti tikrus vaikus ir tapti įprastu reiškiniu XX a. septintojo dešimtmečio pradžioje [2].

Apjungus kompiuteriu sukurtus vaizdus su kompiuterio technologijomis, „virtualūs vaikai“, atrodantys kaip tikri, galės atpažinti ir reaguoti į savo „tėvus“ ir net imituoti realias emocijas bei reakcijas.

Teigiama, kad per maždaug 50 metų technologijos bus pažengusios tiek, kad metavisatoje egzistuojantys kūdikiai bus neatskiriami nuo esančių realiame pasaulyje. „Tėvai" tiesiog galės užsidėti akinius, leidžiančius įsivaizduoti „kūdikius" realioje aplinkoje ir taip bus kuriamas ryšys.

Tokie ateities „vaikai" dabar jau yra gavę „Tamagotchi" kartos vardą. Tai sąsaja su 9-ojo dešimtmečio pabaigoje išpopuliarėjusiu žaislu-skaitmeniniu gyvūnėliu, kurį „savininkas" turėjo reguliariai maitinti ir žaisti su juo.

Dalis ekspertų teigia, kad skaitmeniniai „vaikai“ iš tiesų gali būti vienas svarbiausių žmonijos technologinių laimėjimų, atsižvelgiant į galimą poveikį pasaulio populiacijai ir visuomenės pokyčiams.

Virtualūs vaikai labiau kontroliuojami ir pigesni

JAV žemės ūkio departamento duomenimis, vidutinis amerikiečių vaikas iki 17 metų amžiaus tėvams kainuoja daugiau nei 230 000 JAV dolerių [3].

Tuo tarpu skaitmeninis vaikas visus savo poreikius galėtų patenkinti už mažiau nei 25 JAV dolerius per mėnesį – tai yra tik apie 5 100 JAV dolerių.

Skurdo, ligų, klimato kaitos ir perteklinės populiacijos sąlygomis, ekspertai nerimauja, kad maždaug 11 mlrd. žmonių, kurie gyvens Žemėje iki 2 100 m., nebegaus pakankamai išgyvenimui būtinų išteklių.

Tai kelia susirūpinimą daliai jaunų žmonių, kurie planuoja šeimos pagausėjimą. 2020 m. „YouGov" apklausos duomenimis, beveik 10 % suaugusiųjų dėl aukščiau išvardintų priežasčių jau nusprendė nesusilaukti vaikų. Dar 10 % nurodė finansinį aspektą, kaip labiausiai lemiantį vaikų planavimą.

Atsižvelgiant į tokius tyrimus, manoma, kad ateityje apie 20 % žmonių rinksis virtualioje erdvėje egzistuojantį „kūdikį“.

Technologijų specialistai pažymi ir tai, kad „virtualus vaikas" būtų labiau kontroliuojamas. Jo gyvenimo trukmė galėtų būti iš anksto užprogramuota ir jis galėtų egzistuoti realiuoju laiku. Be to, ši technologija leistų poroms, kurios vis tik ruošiasi šeimos pagausėjimui, išbandyti savo tėvystės įgūdžius.