Gegužės 14: Nikėjos apgultis, Džeimstauno įkūrimas, raupų skiepo pradžia ir Izraelio valstybės paskelbimas

1097 m. prasidėjo Nikėjos apgultis per Pirmąjį kryžiaus žygį

1097 m. gegužės 14 d. prasidėjo Nikėjos apgultis – vienas pirmųjų didelių Pirmojo kryžiaus žygio karinių veiksmų. Nikėja buvo svarbus miestas Mažojoje Azijoje, o jos kontrolė turėjo reikšmę tolesniam kryžiuočių judėjimui į rytus. Šis įvykis priklauso ankstyvajai kryžiaus žygių fazei, kai Vakarų Europos pajėgos pradėjo skverbtis į Bizantijos ir musulmonų valdytas teritorijas.

Apgultis parodė, kad kryžiaus žygiai nuo pat pradžių buvo ne vien religinis, bet ir geopolitinis procesas. Miestų, kelių ir tvirtovių kontrolė lėmė, ar kariuomenės galės judėti toliau, ar bus sustabdytos dar Anatolijoje. Nikėjos apgultis tapo vienu iš tų momentų, kai kryžiuočių karo žygis iš idėjos virto ilgalaike karine kampanija.

1264 m. Liūiso mūšyje buvo paimtas į nelaisvę Anglijos karalius Henrikas III

1264 m. gegužės 14 d. įvyko Liūiso mūšis, kuriame Anglijos karalius Henrikas III buvo paimtas į nelaisvę ir priverstas pasirašyti Liūiso susitarimą. Po šio pralaimėjimo Simonas de Montfortas faktiškai tapo Anglijos valdovu, nors formaliai karališkoji valdžia nebuvo panaikinta.

Šis įvykis buvo svarbus Anglijos politinės sistemos raidai, nes parodė, kad monarcho valdžia gali būti apribota ginkluotu aristokratų pasipriešinimu. Liūiso mūšis tapo vienu iš tų viduramžių Anglijos konfliktų, kuriuose sprendėsi ne tik konkretaus valdovo likimas, bet ir klausimas, kiek galios karalius gali turėti be didikų bei politinių institucijų pritarimo.

1509 m. Agnadelo mūšyje Prancūzija sutriuškino Venecijos Respubliką

1509 m. gegužės 14 d. Šiaurės Italijoje įvyko Agnadelo mūšis, kuriame Prancūzijos pajėgos nugalėjo Venecijos Respubliką. Tai buvo vienas didžiausių Venecijos karinių pralaimėjimų ankstyvųjų Naujųjų laikų Europoje.

Venecija tuo metu buvo ne tik miestas, bet ir galinga jūrinė bei prekybinė valstybė, turėjusi plačius interesus Italijoje ir Viduržemio jūros regione. Agnadelo mūšis parodė, kad net turtingiausios prekybinės respublikos sausumoje gali būti pažeidžiamos, kai prieš jas stoja didžiosios Europos monarchijos.

1607 m. anglų kolonistai įkūrė Džeimso fortą, iš kurio išaugo Džeimstaunas

1607 m. gegužės 14 d. anglų kolonistai įkūrė Džeimso fortą, vėliau tapusį Džeimstaunu Virdžinijoje. Ši gyvenvietė laikoma ankstyviausia nuolatine anglų gyvenviete Amerikoje.

Džeimstauno įkūrimas buvo vienas svarbiausių Anglijos kolonijinės ekspansijos momentų Šiaurės Amerikoje. Nuo šio forto prasidėjo ilgalaikis anglų įsitvirtinimas žemyne, vėliau nulėmęs politinę, kultūrinę ir demografinę regiono raidą.

1610 m. nužudytas Prancūzijos karalius Henrikas IV, o sostą perėmė Liudvikas XIII

1610 m. gegužės 14 d. katalikų fanatikas Fransua Ravajakas nužudė Prancūzijos karalių Henriką IV. Po žmogžudystės į sostą įžengė Liudvikas XIII.

Henrikas IV buvo valdovas, siejamas su Prancūzijos stabilizavimu po religinių karų, todėl jo nužudymas turėjo didelį politinį svorį. Sosto perdavimas Liudvikui XIII atvėrė naują Prancūzijos monarchijos etapą, kuriame dar labiau stiprėjo centralizuota karaliaus valdžia.

1796 m. Edvardas Dženeris atliko pirmąjį skiepijimą nuo raupų

1796 m. gegužės 14 d. anglų gydytojas Edvardas Dženeris atliko pirmąjį skiepijimą nuo raupų. Tai buvo vienas svarbiausių medicinos istorijos lūžių, nes raupai šimtmečius buvo viena pavojingiausių ir daugiausia gyvybių nusinešusių infekcinių ligų.

Dženerio eksperimentas tapo modernios vakcinacijos pradžia. Nuo šios datos prasidėjo procesas, kuris galiausiai pakeitė žmonijos kovą su užkrečiamosiomis ligomis: medicina iš gydymo po fakto pamažu perėjo prie prevencijos idėjos.

1804 m. Viljamas Klarkas su 42 vyrais pradėjo istorinę Liuiso ir Klarko ekspedicijos kelionę

1804 m. gegužės 14 d. Viljamas Klarkas ir 42 vyrai išvyko iš Kamp Dubuaus prisijungti prie Meriveterio Luiso Sent Čarlse, Misūryje. Šis išvykimas pažymėjo Liuiso ir Klarko ekspedicijos istorinės kelionės Misūrio upe pradžią.

Ekspedicija tapo viena svarbiausių Jungtinių Amerikos Valstijų teritorinio pažinimo misijų. Ji padėjo geriau suprasti žemyno vidaus geografiją, upių sistemas ir tolesnės ekspansijos galimybes į vakarus.

1940 m. Roterdamas buvo subombarduotas nepaisant paliaubų

1940 m. gegužės 14 d. nacistinės Vokietijos karinės oro pajėgos subombardavo Roterdamą Nyderlanduose, nors buvo paskelbtos paliaubos. Per ataką žuvo apie 900 žmonių, o istorinis miesto centras buvo sunaikintas.

Roterdamo bombardavimas tapo vienu žiauriausių ankstyvojo Antrojo pasaulinio karo Vakarų Europoje epizodų. Miesto sunaikinimas parodė, kokį spaudimą civiliniams centrams galėjo daryti moderni aviacija ir kaip greitai kariniai veiksmai galėjo palaužti valstybės pasipriešinimą.

1948 m. paskelbta Izraelio nepriklausomybė ir prasidėjo 1948 m. arabų ir Izraelio karas

1948 m. gegužės 14 d. paskelbta Izraelio valstybės nepriklausomybė ir sudaryta laikinoji vyriausybė. Iškart po deklaracijos Izraelį užpuolė kaimyninės arabų valstybės, o tai sukėlė 1948 m. arabų ir Izraelio karą.

Šis įvykis iš esmės pakeitė Artimųjų Rytų politinį žemėlapį. Izraelio valstybės paskelbimas tapo vienu reikšmingiausių XX a. geopolitinių lūžių, kurio pasekmės regiono saugumui, diplomatijai ir konfliktams jaučiamos iki šiol.

1955 m. pasirašyta Varšuvos sutartis įtvirtino Šaltojo karo blokų sistemą

1955 m. gegužės 14 d. aštuonios komunistinio bloko valstybės, tarp jų ir Sovietų Sąjunga, pasirašė tarpusavio gynybos sutartį, vadinamą Varšuvos paktu. Tai buvo viena svarbiausių Šaltojo karo karinių ir politinių struktūrų.

Varšuvos paktas įtvirtino Rytų Europos priklausomybę sovietiniam saugumo blokui ir tapo atsvara NATO. Nuo šio momento Europa dar aiškiau pasidalijo į dvi priešingas karines sistemas, kurių konfrontacija nulėmė dešimtmečius trukusią įtampą.

1973 m. JAV paleido pirmąją savo kosminę stotį „Skylab“

1973 m. gegužės 14 d. Jungtinės Amerikos Valstijos paleido „Skylab“ – pirmąją savo kosminę stotį. Tai buvo reikšmingas NASA žingsnis po „Apollo“ programos, leidęs pereiti nuo trumpų skrydžių į kosmosą prie ilgesnio žmonių darbo orbitoje.

„Skylab“ tapo laboratorija, kurioje buvo galima tirti žmogaus organizmo prisitaikymą prie nesvarumo, atlikti astronominius stebėjimus ir bandyti ilgalaikio gyvenimo kosmose modelius. Ši programa padėjo pagrindus vėlesnėms orbitinėms stotims ir ilgalaikėms kosmoso misijoms.