Nobelio premijos laureatas kalba apie neišvengiamą žmogaus pralaimėjimą prieš dirbtinį intelektą

Psichologas ir ekonomistas atsargiai vertina dirbtinio intelekto plėtrą

Iš Izraelio kilęs psichologas ir ekonomistas Danielis Kahnemanas, 2002 m. gavęs Nobelio ekonomikos premiją už psichologinių tyrimų integravimą į ekonomikos mokslą [1], atsargiai vertina dirbtinio intelekto plėtrą ir tikina, kad netolimoje ateityje jis gali sukelti pavojų kai kurioms specialybėms. Ir ne tik toms, kurios susijusios su diagnostika. Robotai gali užimti net ir lyderystės pozicijas, versle pakeisdami vadovus.

D. Kahnemano darbai apie euristiką ir kognityvinius šališkumus yra populiarūs tarp investuotojų, nes atskleidžia, kaip žmonės priima investicinius sprendimus [2].

Tačiau, D. Kahnemanas nestokoja įžvalgų ne tik psichologijos ar ekonomikos, bet ir kitose srityse, pavyzdžiui, technologijų.

Būtent kalbėdamas apie šių dienų ir ateities technologijas, D. Kahnemanas yra pateikęs intriguojančią poziciją apie santykius tarp žmogaus ir dirbtinio intelekto.

D. Kahnemano teigimu, kovoje tarp žmonijos ir dirbtinio intelekto, pastarasis neabejotinai nugalės [3].

Jis taip pat svarsto, kaip žmonės prie to prisitaikys, kokias profesijas ir veiklos sritis ateityje galimai užvaldys robotai ir koks bus jų suvokimas bei emocinės galimybės.

Dirbtinis intelektas pralenks žmogaus sugebėjimus

D. Kahnemanui dar 2002 m. buvo paskirta Nobelio ekonomikos premija už jo darbus, susijusius su sprendimų priėmimo psichologija ekonomikoje.

Pirmojoje jo knygoje „Mąstymas, greitas ir lėtas" (angl. Thinking, Fast and Slow), išleistoje 2011 m. ir tapusioje pasauliniu bestseleriu, išdėstytos revoliucinės idėjos apie žmogaus klaidas ir šališkumą bei apie tai, kaip šias savybes galima atpažinti ir sušvelninti.

Naujoje, 2021 m. pristatytoje knygoje „Triukšmas: žmogaus sprendimo trūkumas“ (angl. Noise: A Flaw in Human Judgment), parašytoje kartu su Olivier Sibony ir Cassu R. Sunsteinu, šios idėjos pritaikomos organizacijoms.

Pristatant šią knygą pasauliui, D. Kahnemanas žiniasklaidai dalijo ne vieną interviu, kurių metu palietė ir kintančio bei nuolat tobulėjančio pasaulio, technologijų temą.

D. Kahnemano teigimu, duomenų ir dirbtinio intelekto naudojimas siekiant papildyti ar pakeisti žmogaus sprendimų priėmimą turės didžiulių pasekmių, kurios jau dabar gali būti jaučiamos.

„Kai kurioms medicinos specialybėms kyla akivaizdus pavojus, kad jos bus pakeistos, be abejo, tai aktualu ir diagnozavimo srityje dirbantiesiems. O kalbant apie lyderystę, yra gana bauginančių scenarijų. Kai paaiškės, kad dirbtinis intelektas gali daug geriau spręsti verslo reikalus, ką tai padarys su žmonių vadovavimu?", – kalbėjo D. Kahnemanas.

Eksperto teigimu, labai tikėtina, kad šie didžiuliai pokyčiai neįvyks tyliai:

„Technologijos vystosi labai sparčiai, galbūt eksponentiškai. Tačiau žmonės yra linijiniai. Kai linijiniai žmonės susiduria su eksponentiniais pokyčiais, jie nesugeba lengvai prie jų prisitaikyti. Taigi akivaizdu, kad kažkas artėja. Ir akivaizdu, kad dirbtinis intelektas laimės prieš žmogaus intelektą. Dėl to net nekyla klausimo. Kaip žmonės prie to prisitaikys, yra įdomi problema, tačiau ji skirta mano vaikams ir anūkams, o ne man" [4].

Žmogaus smegenys yra kompiuteris

Kiek anksčiau, 2018 m., D. Kahnemanas yra teigęs, kad „mūsų galvose yra nuostabus kompiuteris. Jis labai triukšmingas – atlieka lygiagretųjį apdorojimą, yra nepaprastai efektyvus, tačiau jame nėra jokios magijos".

Eksperto teigimu, būtent todėl labai sunku įsivaizduoti, kad turint pakankamai duomenų apie dirbtinio intelekto subtilybes, liks dalykų, kuriuos gali atlikti tik žmogus [5].

„Kai tik įmanoma, turėtumėte pakeisti žmones algoritmais. Net jei algoritmai dar neveikia labai tiksliai, žmonės veikia taip prastai ir yra tokie triukšmingi, kad tiesiog pašalinus nereikalingą triukšmą, galima veikti geriau".

Vis dėlto, ekspertas nesiryžta prognozuoti, kada dirbtinis intelektas galėtų iš tiesų imti konkuruoti su žmogaus sugebėjimais:

„Reikia įsivaizduoti, kaip tai gali atrodyti po 50 metų, nes vienas dalykas, kuris man atrodo nepaprastai stebinantis ir įdomus šių dienų dirbtinio intelekto srityje, yra tai, kad viskas vyksta greičiau, nei buvo tikėtasi. Mes esame siauro mąstymo, mąstome triukšmingai, mus labai lengva patobulinti, ir nemanau, kad yra labai daug dalykų, kuriuos mes galime padaryti ir kurių kompiuteriai galiausiai nebus užprogramuoti padaryti“, – dar 2018 m. teigė D. Kahnemanas.

Baimė, kurią skatina migloti dirbtinio intelekto kūrėjų siekiai

Dirbtinis intelektas vieniems žmonėms vis dar asocijuojasi su moksline fantastika, o kiti yra paskutinėmis išmaniosiomis technologijomis aktyviai besidominčiųjų gretose, todėl apie dirbtinį intelektą žino daug. Visuomenėje netrūksta ir asmenų, kurie mano, kad dirbtinis intelektas – realus pavojus žmonijai ir tolimesniam jos egzistavimui.

Juk robotai ir išmanios mašinos gali kėsintis iš mūsų atimti ne tik darbus, tačiau ir emocinį ryšį, santykius. Ar tokios baimės iš tiesų yra pagrįstos, tikriausiai, parodys tik laikas.

Iš tikrųjų dirbtinis intelektas jau veikia aplink mus, darydamas įtaką viskam – nuo paieškos rezultatų, pažinčių internetu iki apsipirkimo būdų, aptarnavimo sektoriaus.

Duomenys rodo, kad per pastaruosius ketverius metus dirbtinio intelekto naudojimas daugelyje verslo sektorių išaugo 270 proc [6].

Masačusetso technologijos instituto (MIT) Ateities darbo grupės paskelbtame dokumente „Dirbtinis intelektas ir darbo ateitis" išsamiai nagrinėjami dirbtinio intelekto pokyčiai ir jų ryšys su darbo pasauliu.

Dokumente prognozuojama, kad dirbtinis intelektas, užuot skatinęs žmogaus darbo prastėjimą ir toliau skatins masines inovacijas, kurios skatins daugelio esamų pramonės šakų plėtrą ir gali turėti potencialo sukurti daug naujų augimo sektorių, galiausiai lemsiančių papildomų darbo vietų kūrimą.

Ar dažnai vaizduojamas fatalistinis žmonijos išnykimo dėl robotų rankos scenarijus yra tik menkai suvokiančių žmogaus smegenų ir vaizduotės vaisius? O gal bijoti iš tiesų turime ko? Tvirto atsakymo tikriausiai nesužinome dar ne vieną dešimtmetį, o galbūt, net ir per likusį gyvenimą.

Tačiau aišku tai, kad globalios technologijų gigantės siekia padaryti robotus gudresnius, o atskirtį tarp žmogaus ir mašinos – mažesnę.