Nori bausti ne tik už „riebius“ keiksmažodžius, bet ir už išsprūdusią „gyvatę“ ar „rupūžę“

Valdžia siūlo riboti keiksmažodžius ir uždrausti naudoti vidurinio piršto ikonėles

Šios kadencijos valdančiosios daugumos kišimosi į asmeninį žmonių gyvenimą ribos dar nepasiektos – Vidaus reikalų ministerija (VRM) užsimojo apriboti internautų teises keiktis internete ir už tai nori įvesti baudas. Ministerijos teigimu, už keiksmažodžius gatvėje jau yra baudžiama, o štai internetinė erdvė kol kas nekontroliuojama, nors joje gausu įvairiausių necenzūrinių žodžių. Tuo tarpu mokslininkai teigia, kad išleisti viduje susikaupusias neigiamas emocijas keiksmažodžių pavidalu ne tik nėra blogai, bet ir retkarčiais sveika.

VRM užsimojo už necenzūrinę saviraišką internete taikyti nuo 30 iki 140 eurų dydžio baudas [1].

Panašu, kad greitai nebegalėsime ne tik laisvai išlieti susikaupusio pykčio keiksmų pavidalu, bet ir vartoti necenzūrinių jaustukų internete, mat kitą asmenį įžeidžiančius ženklus taip pat ketinama įtraukti į administracinių nusižengimų kodeksą. Vienas iš dažniausiai socialiniuose tinkluose naudojamų necenzūrinių ženklų – viduriniojo piršto ikonėlė.

Tačiau prieš užsimotus pokyčius akistaton stojo apžvalgininkas Andrius Užkalnis (kuris, beje, iki šiol labai palaikė konservatorius), teigęs, kad ne viskas, kas negražu yra neteisėta ir naują draudimą jis sulygino su plėšytais džinsais.

„Lietuvoje būtų koks pusę milijono močiučių, kurioms nepatinka plėšyti džinsai, todėl joms labiau patiktų, jeigu visi vaikščiotų ne su plėšytais, bet su dailiai sulopytais džinsais. Tai įveskime dar ir tokią tvarką“, – norimus įteisinti pokyčius komentavo A. Užkalnis [1].

A. Širinskienė: tokių nesąmonių nebuvo net prie draudimais garsėjusių „valstiečių“

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narė Agnė Širinskienė atkreipė dėmesį, kad internete neužteks tiek patrulių, kad juos būtų galima pastatyti prie kiekvieno komentuojančiojo, todėl baudas esą mokės tie, kurie bus apskųsti. Pasak jos, tokių nesąmonių Seime dar nebuvo net ir prie draudimais garsėjusių „valstiečių“.

Parlamentarė prasitarė mananti, kad tokiu būdu veikiausiai ketinama kurti „stukačių“ valstybę.

Visgi, policijos tvirtinimu, žmogus baudą mokėtų ne tiesiog už išsprūdusį keiksmažodį, bet tuo atveju, jei keiksmais išplūstų kitą asmenį.

Tuo tarpu Viešosios policijos valdybos viršininkas Mindaugas Akelaitis įspėjo, kad tam, jog asmuo gautų baudą, nebūtinai turės išsiplūsti rusiškais keiksmažodžiais – jei viešai draugų kompanijoje ateis drąsuolis ir kitą (ar kitus) asmenį(-is) išvadins „gyvate“, „rupūže“ ar kitais gyvūnų pavadinimais, o kitų internautų nuomonė šiuo klausimu sutaps, kad asmuo pasielgė nederamai, jis taip pat esą užsitrauks administracinę atsakomybę.

Žmonės keikiasi tam, kad išreikštų savo neigiamas emocijas

Tuo tarpu Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto (VU FF) docentas Antanas Smetona teigia, kad iš žmonių kalbos keiksmažodžių išvaryti neįmanoma ir net nereikia, mat žmogus kalba ne tik tam, kad perduotų informaciją, bet savo kalba išlieja ir susikaupusias nuoskaudas [2].

Jis atkreipė dėmesį, kad keiksmažodžius visi gali suvokti skirtingai – štai vienos Lietuvos dalies gyventojams net ir žodis „šūdas“ gali pasirodyti esąs keiksmažodis, o tuo tarpu žemaičiams tai yra normalus žodis. O štai šiukšlė žemaitiškai esą vadinama „pizena“, kas taip pat gali daugeliui pasirodyti kaip įžeidimas.

Mokslininkas atskleidė, kad keikiasi ne tik žemiausiam visuomenės luomui priklausantys asmenys, bet ir inteligentija. Anot jo, keiksmas greičiau yra „miesto kultūros dalykas“.

Keiksmų naudą žmogaus organizmui atskleidė ir atlikti moksliniai tyrimai. Kilio universiteto Anglijoje tyrėjai Richardas Stephensas ir Claudia Umland nustatė, kad kuo žmogus mažiau keikiasi kasdieniame gyvenime, tuo stipresnis yra keiksmų sukeliamas malšinamasis poveikis [3].

Massey universiteto Naujoje Zelandijoje mokslininkams taip pat pavyko nustatyti, kad keiksmai lengvina emocinę kančią, o „Marist“ koledžo Niujorke mokslininkai atrado sąsają tarp keiksmažodžių ir aukštesnių kalbinių gebėjimų.

Keiksmažodžiai ne tik ramina žmogaus organizmą, bet ir leidžia gamintis didesniam kiekiui laimės hormonų. Honkongo universiteto psichologijos profesorius Giladas Feldmanas savo atlikto tyrimo metu nustatė, kad tyrimo metu besikeikiantys asmenys buvo menkiau linkę į melą. O štai Oksfordo universitete atliktas tyrimas parodė, kad keikiantis galima tapti laimingesniu [3].

Psichologė atskleidė, kad mergaitės į keiksmažodžius linkusios labiau

Nors visuomenėje vis dar gajus įsitikinimas, kad moterims keiktis yra negražu, kai tuo tarpu į besikeikiančius vyrus dažnai numojama ranka, psichologė Rasa Kuodytė-Kazielienė pastebėjo, kad visgi dažniau keikiasi mergaitės ir moteriškoji lytis esą apskritai turi daugiau verbalinės agresijos nei vyrai [4]. Tiesa, esminis skirtumas yra tas, kad vyrai keikiasi „riebiau“.

Anot jos, moterys kandžiojasi žodžiais ir dažnai vartoja ne keiksmažodžius, bet negražius ir vyrą žeminančius žodžius, priekaištus, kas dažnai sukelia psichologinį smurtą.

Psichologės tvirtinimu, problema jau tapo ne tik keiksnojimasis, bet ir senjorų „bambėjimas“, kai šiuos pradeda erzinti viskas, kas juda.

Rusija uždraudė keiksmažodžius meno ir literatūros kūriniuose

Paradoksalu, tačiau uždrausdami keiksmažodžius vis labiau panašėjame į Rusiją. Rusijoje jau nuo 2014 metų liepos 1 dienos įsigaliojo įstatymas, kuriuo draudžiama literatūros ir meno kūriniuose vartoti necenzūrinę kalbą [5].

Priėmus šį įstatymą visi meno kūriniai kruopščiai pradėti filtruoti, kad tik nepatektų į rinką padabinti „riebiu“ keiksmažodžiu ar įžeidžiančia leksika.

Kino teatruose taip pat uždrausta kalbėti necenzūriškai – tokie filmai esą net negali patekti į kino teatrų sales apskritai. Už įstatymo nesilaikymą – baudos.

Vien tik tais metais kai buvo įvestas šis draudimas Rusijoje, (2014-aisiais), baudos pavieniams piliečiams siekė 2-2,5 tūkst. rublių (apie 27-34 eurus), pareigūnams – 4-5 tūkst. rublių (apie 54-67 eurus), organizacijoms ir juridiniams asmenims – net 40-50 tūkst. rublių (apie 536-670 eurų) [5].

Panašu, kad tampame ne tik policine valstybe, bet ir vis labiau panašėjančia į Rusiją, kurios taip nekenčiama...