Vienas įrašas.549 595akys.
rugs. 26Prieš šildymo sezoną – priminimas: už draudžiamą kurą krosnyje gresia iki 300 eurų baudarugs. 26Pasaulio skola perkopė 365 trln. JAV dolerių: vien per pusmetį prisidėjo dar 10 trln.rugs. 26Diena, kai Islandija sustojo: 90 proc. moterų pasakė „gana“rugs. 26Metus nesikreipėte dėl pensijos? Nuo šiol tai gali reikšti 8 proc. didesnę išmokąrugs. 26Pirmieji Alzheimerio ligos požymiai ar tik užmaršumas: neurologė paaiškina, kaip juos atskirtirugs. 26Paukščių gripas Lietuvoje: rudens migracija didina grėsmę kiemo vištoms ir paukštininkystės ūkiamsrugs. 26Transporto skurdas Lietuvos kaime: 54 savivaldybėse planuojamas pavėžėjimas pagal poreikįrugs. 26Saudo Arabija telkia sąjungininkus karui su husiais: Turkija ir Pakistanas rengia skubų kariuomenių vadų susitikimą

Nauji draudimai: elektriniais paspirtukais galima būtų važinėti tik nuo 16 metų

•Pinigai•Raimonda Jonaitienė
2 šaltiniai
Komentuoti (0)

Laikas griežtinti elektrinių paspirtukų naudojimą?

Gali būti, kad jau netrukus Lietuvoje elektriniais paspirtukais negalės važinėtis jaunesni nei 16 metų asmenys. Taip nutiks, jei Seimas pritars parlamentaro Juliaus Sabatausko ir jo kolegų parengtam Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo projektui dėl elektrinių paspirtukų. Įstatymo pakeitimo projekte atsirastų aiškus elektrinių paspirtukų sąvokos apibrėžimas ir būtų nustatyti reikalavimai, kuriuos būtina atitikti, jei norima riedėti šiomis transporto priemonėmis Lietuvos keliuose. J. Sabatauskas sako [1]:

„Parengti šį projektą paskatino tai, kad paspirtukų – vis daugiau, grėsmingai auga šiurpių eismo įvykių, kuriuos sukelia paspirtukininkai, skaičius, o taisyklių nėra. Negalime nereaguoti į tokį avarijų, traumų ir sužalojimų skaičiaus augimą.“

Kol kas tai tėra tik įstatymo pakeitimo projektas, todėl neaišku, ar jis kada nors bus priimtas ir ar tikrai visi siūlomi punktai nei kiek nesikeis. Tačiau stebint fiksuojamas vis dažnesnes avarijas ir įvairius sužalojimus, susijusius su neatsakingu elektrinių paspirtukų naudojimu, nesunku pastebėti, jog atėjo laikas aiškiau reglamentuoti tokias dvirates transporto priemones.

Be to, daugelis Europos Sąjungos šalių jau riboja elektrinių paspirtukų galią, greitį ir nurodo, jog draudžiama jais važiuoti pėsčiųjų takais ir šaligatviais.

Elektrinių paspirtukų naudojimas būtų griežtai reglamentuojamas

Įstatymo projektu pirmiausia siūloma nustatyti elektrinio paspirtuko apibrėžimą. Esą tai „dviratė transporto priemonė, varoma elektra“. Tokia transporto priemonė neturėtų viršyti 500 vatų galios, o maksimalus jos greitis galėtų siekti 20 kilometrų per valandą.

Taip pat įstatymo projekte numatyta, jog elektriniais paspirtukais būtų leidžiama važiuoti ne jaunesniems nei 16 metų asmenims. Vienintelė išimtis būtų padaryta tiems, kurie išklausytų specialųjį kursą. Tokiu atveju naudotis elektriniu paspirtuku būtų galima nuo 14 metų.

Įstatymo pakeitimo projekte taip pat siūloma numatyti, kaip turi būti naudojamasi šia transporto priemone ir kokių saugumo taisyklių būtina laikytis. Pavyzdžiui, siūloma numatyti, jog elektriniu paspirtuku galima važiuoti tik vienam asmeniui. Būtų galima važinėti tik tam specialiai pritaikytais takais, o perėjų kirtimas važiuojant šia transporto priemone būtų draudžiamas. J. Sabatauskas aiškina:

„Skrajojantys“ paspirtukininkai kelia grėsmę per perėją einantiems pėstiesiems – ir sau. Kitų transporto priemonių vairuotojai turi nedaug šansų laiku pastebėti pėsčiųjų perėją kertantį elektrinį paspirtuką.“

Siūloma įtvirtinti reikalavimą, jog elektrinių paspirtukų vairuotojai tamsiuoju paros metu turėtų dėvėti šviesą atspindinčią liemenę ir šalmą, o bet kuriuo paros metu – saugumą didinančias priemones, padedančias apsisaugoti nuo traumų. Žinoma, tokia transporto priemonė taip pat privalėtų būti tvarkinga – su šviesomis ir stabdžiu.

Raginimų reglamentuoti elektrinius paspirtukus ir užtikrinti, kad jų vairuotojai nebekeltų chaoso gatvėse, būta ir seniau. Policija jau ne pirmus metus kartoja, kad tokių transporto priemonių problema yra labai opi ir ją būtina kuo greičiau spręsti. Pavyzdžiui, praėjusiais metais Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininkas Mindaugas Džermeika teigė [2]:

„Kažko naujo mums sukurti nereikia. Tam tikrose šalyse – Nyderlanduose, Vokietijoje – yra sukurtas teisinis mechanizmas, kaip paspirtukas turėtų įsilieti į viešąjį eismą. <...> Jis kaip ir negalėtų važiuoti dviračių takais, kadangi peršoka į motorolerio, mopedo statusą. O jų statusas jau yra kitas – ten reikalinga AM kategorija, transporto priemonės techninė apžiūra ir t. t. Toks valstybinis nesureguliavimas ir lemia tokias pasekmes.“

Nuolat drastiškai auga avarijų ir įvairių sužeidimų skaičiai

Stebint statistiką, tampa aišku, jog išties labai svarbu pagaliau reglamentuoti paspirtukų naudojimą ir užtikrinti, jog juos vairuojantys asmenys tai darytų kuo saugiau, nekeldami grėsmės nei sau, nei aplinkiniams. Deja, neturint aiškių taisyklių matomas priešingas elgesys: dažnai paspirtukais važiuoja net ir visai maži vaikai, nesilaikoma jokių eismo taisyklių, viena transporto priemone nesaugiai važiuoja keli asmenys ir panašiai. J. Sabatauskas pastebi:

„Lietuvos Kelių policijos tarnybos duomenimis, 2021 m. užregistruoti net 202 eismo įvykiai, susiję su paspirtukais. Jų metu nukentėjo 209 žmonės. Bet toli gražu ne visais atvejais yra kreipiamasi į policiją.“

Negana to, dauguma užfiksuotų traumų buvo ypač sunkios. Vien Respublikinės Vilniaus universiteto ligoninės Greitosios pagalbos priimamojo duomenimis, per pastaruosius metus į juos kreipėsi net 575 asmenys, iš kurių 243 patyrė daugybinius sužalojimus, o 56 žmonėms prireikė hospitalizacijos. Tarp visų sužalojimų – net 202 galvos ir kaklo srityje, iš kurių 7 buvo pavojingos gyvybei smegenų traumos. Su paspirtukų naudojimu buvo susiję ir 396 galūnių sužalojimai.

Šis Greitosios pagalbos priimamasis taip pat per vienerius metus spėjo užfiksuoti 59 krūtinės ląstos, pilvo ir dubens sužalojimus, o tarp jų – atvejai, po kurių žmonės tapo iš dalies paralyžiuoti. Tad neatsargaus paspirtukų vairavimo grėsmės yra išties realios.

Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausiojo gydytojo pavaduotoja Nijolė Dambrauskienė pasakojo, jog traumas patiria įvairaus amžiaus paspirtukininkai [2]:

„Traumų būna netgi sunkių, su atvirais kaulų lūžiais, galvos traumų, didelio ploto nubrozdinimų, kurie sunkiai gyja. Amžius yra įvairus – tiek vaikai, tiek suaugusieji. Tiek vyrai, tiek moterys net ir virš 60 metų amžiaus lekia paspirtukais labai greitai. Paspirtukininkų traumų dalis labai jaučiama.“

Pastebima ir tai, jog nemažai į gydymo įstaigas patenkančių paspirtukininkų būna apsvaigę nuo alkoholio ar narkotikų, nedėvintys šalmų ar kitų apsaugos priemonių. O būtent galvos traumos yra pačios dažniausios ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos sąjungos šalyse.

Be to, daugiausia sužalojimų patiriama tamsiuoju paros metu, todėl akivaizdu, jog itin svarbu, kad paspirtukininkai dėvėtų šalmus bei šviesą atspindinčias liemenes, o transporto priemonės žibintai būtų tvarkingi.

Komentuoti (0)

Ką apie tai manai tu?

Komentarų (0)

Komentarų dar nėra. Būk pirmas!

Komentuoti gali tik prisijungę vartotojai. Registruokis — ir galėsi pasidalinti savo mintimis apie šį straipsnį.

Registruotis

Slapukai

Naudojame būtinuosius slapukus platformos veikimui. Analitinius ir rinkodaros slapukus įjungiame tik gavę jūsų sutikimą — galite bet kada pakeisti pasirinkimą.