Norima pakeisti Vyriausybę? Kaitinami padai ir Paluckui, ir Žemaitaičiui

STT pradeda tyrimą dėl „Nemuno aušros“ rinkimų kampanijos finansavimo: įtariamas neteisėtas rėmimas

Prožektoriai jau sukasi ir į kitą valdančiosios koalicijos narį – politinės partijos „Nemuno aušra“ lyderį Remigijų Žemaitaitį. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), gavusi Generalinės prokuratūros pavedimą, pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimų pažeidimų, susijusių su „Nemuno aušros“ rinkimų kampanijos finansavimu 2024 metais.

Žurnalistinis tyrimas atskleidė, kad per Seimo rinkimų kampaniją su šios partijos nariais susijusios verslo įmonės galimai sistemingai rėmė „Nemuno aušrą“, nemokamai teikdamos įvairias paslaugas. Po šių viešų įtarimų Generalinėje prokuratūroje taip pat gautas Europos Parlamento nario Dainiaus Žalimo pareiškimas, kuris dar labiau paskatino tyrimo pradžią [1].

Įvertinus turimą informaciją, STT pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimai neteisėto politinių organizacijų ir rinkimų kampanijų finansavimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 175-1 straipsnyje. Šiuo metu įtarimai niekam nėra pareikšti, o tyrimą vykdo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas.

Tarp „aušriečių“ donorų – Rusijos oligarchų ryšiai?

Valdančiųjų koalicijos narę „Nemuno aušra“ purto finansavimo skandalas – žurnalistinis tyrimas atskleidė, kad tarp rėmėjų atsirado rusų milijardierių aplinkos asmenys, fiktyvūs „bedarbiai“ donorai ir net įmonės, kurių parama pagal įstatymą draudžiama.

Vienas partijos steigėjų Alvydas Brusokas, turintis Rusijos pilietybę ir ryšių su oligarchais, pervedė 5,2 tūkst. eurų, o iš „Nemuno aušros“ pasitraukė vos prieš mėnesį. Tuo pat metu aiškėja, kad į partiją plaukė solidžios lėšos iš Seimo nario Roberto Puchovičiaus aplinkos – bent 55 tūkst. eurų, beveik šeštadalis kampanijos biudžeto.

Dar rimčiau – VRK jau nustatė, kad partija priėmė nepiniginę paramą iš trijų įmonių, nors tai draudžia Rinkimų kodeksas.

Tuo tarpu pats R. Puchovičius klimpsta į kitą istoriją – teismas patvirtino, kad jis nesumokėjo beveik 100 tūkst. eurų mokesčių, spekuliuodamas nekilnojamuoju turtu. Vis dėlto politikas išliko Seime ir net dirba Biudžeto ir finansų komitete, kas kelia klausimų dėl interesų konflikto. Skandalų fone partija praranda rinkėjų pasitikėjimą – lyderio Remigijaus Žemaitaičio sprendimas pritarti NT mokesčiui, kurį prieš rinkimus griežtai kritikavo, sulaužė pagrindinius pažadus.

Politologai kalba apie „Nemuno aušros“ identiteto krizę, o Žemaitaitis šuoliuoja į nepatikimiausių politikų trejetuką – per metus nepasitikėjimas juo išaugo nuo 1,3 iki 13,2 proc.

Palucko reitingas smuko 11 punktų, „Nemuno aušra“ iškrito iš penketuko

Dar birželio mėnesį 77.lt rašė, kad politinėje arenoje bręsta permainos, tačiau naujausi reitingai atnešė tikrą žemės drebėjimą. Premjeras Gintautas Paluckas per mėnesį prarado 11 proc. palankumo – visuomenės pasitikėjimą smukdė paskolos skandalas ir neaiški mokesčių reforma.

Ne ką geriau sekasi ir „Nemuno aušrai“: partijos reitingas krito nuo 10,6 iki 6,6 proc., o jos lyderis Remigijus Žemaitaitis, pritaręs NT mokesčiui, įkopė į nepatikimiausių politikų sąrašą.

Viršūnėje vis dar laikosi socialdemokratai (14,3 proc.), juos vejasi „Vardan Lietuvos“ (11 proc.), o konservatoriai ir valstiečiai dalijasi trečią vietą. Įdomu, kad vienintelė populiarumą ūgtelėjusi politikė – buvusi premjerė Ingrida Šimonytė.

Kol du pešasi, laimi trečias?

O štai, kol skandalai drasko Palucką ir Žemaitaitį, vanduo it nuo žąsies nubyra nuo kito valdančiųjų koalicijos atstovo – Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderio ir Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio. Politiko pavardė jau linksniuojama kaip galimo Palucko įpėdinio ministro pirmininko poste.

„Pirmiausia turi apsispręsti patys socialdemokratai – jei Paluckas yra problema, reikia keisti ne tik premjerą, bet ir partijos pirmininką“, – aiškino Skvernelis. Jo teigimu, tokio sprendimo atveju pradėtume nuo „balto popieriaus lapo“, nes Palucko pavardė yra įrašyta koalicijos sutartyje [2].

Kalbėdamas apie premjero praeities skandalo istorijas, Skvernelis atskleidžia, kad G. Palucko paskyrimas premjeru, turint omenyje jo gyvenimo klaidą, buvo klaida: „Nemanau, kad asmenys su tokia praeitimi turėtų būti skiriami į tokias pareigas.“

Jis taip pat prognozuoja, kad net jei teisėsaugos tyrimai baigtųsi palankiai premjerui, jam bus sunku toliau dirbti – opozicija nuolat ras, ką kritikuoti, ir tai trukdys ramiai darbui.

Kalbėdamas apie premjero komunikaciją, Skvernelis pripažįsta, kad ji „šlubuoja“: „Ministro pirmininko darbas yra atsakyti į nemalonius klausimus, net jei jie skaudūs ar išveda iš kantrybės.“

O štai pats Skvernelis, kaip vertina ir politologai, braškančioje valdančiojoje koalicijoje išlaiko solidų įvaizdį – vienintelio politiko čia neprisiveja „praeities klaidos“, o visuomenei sudaromas patikimo ir tvirto politiko įvaizdis.