Norintiems išvysti „Pragaro vartus verta paskubėti: Turkmėnijos prezidentas pasišovė uždaryti vienintelį šalies traukos objektą

Į Turkmėniją užklysti kviečiantys garsieji „Pragaro vartai“ gali būti uždaryti

Ne viena pasaulio vietovė tarsi kalba pati už save ir pristatinėti jos tikrai nereikia. Juk visi žino, kad Brazilija milijonus žavi tobulais paplūdimiais, Prancūzija – kultūra ir menu, Japonija – inovacijomis ir futurizmu. Tokios šalys neatsigina ir minios turistų, ir žiniasklaidos bei medijų dėmesio.

Tuo tarpu, kitos valstybės tarsi lieka populiariausiųjų šešėlyje, nors galbūt ir turi kuo pasigirti. Turbūt prie pastarųjų galima priskirti ir Lietuvą: ne paslaptis, kad turistų srautais nei skųstis, nei džiaugtis negalime. Vargu ar galime griežtai pasakyti, kad mūsų krašte visiškai nėra ko pamatyti.

Taip, negalime pasigirti nei patraukliausiais lankytinais objektais, nei itin įspūdinga gamta. Kita vertus, bent savaitgalio išvykai veiklos, regis, apstu: perteklinio turizmo nenuniokota, natūrali gamta, permaininga mūsų regiono ir šalies istorija, įvairi architektūra.

Vis dėlto, kai kuriose šalyse nėra net to, o dėl egzotikos ar išskirtinumo ten užsukantys turistai ant vienos rankos pirštų suskaičiuoja vietas, į kurias tikrai gali būti verta užsukti. Prie tokių kraštų priskiriama ir Turkmėnija. Juk tikriausiai ne dažnas pagalvojęs apie Turkmėniją įsivaizduoja šią šalį kaip itin patrauklią turistinę vietovę.

Iš tiesų ši Centrinės Azijos šalis nėra dažnai minima nei kelionių diskurse, nei apskritai, bendrų pasaulinių įvykių fone, o tikriausiai dalis žmonių, iš viso net nepasakytų kur gi ši šalis randasi. Vis gi, jeigu ir išgirstame Turkmėnijos arba taip pat vartojamo Turkmėnistano pavadinimą, dažnai kalbama yra apie itin griežtą šalies valdymą ir uždarumą nuo likusio pasaulio arba apie itin neįprastą traukos objektą pavadintą „Pragaro vartais“.

Tačiau, Turkmėnijos lyderis neseniai pranešė, kad yra paliepęs ekspertams rasti būdą pagaliau užgesinti didžiulį gaisrą, esantį po žeme, kurį šiandien ir vadiname būtent „Pragaro vartais“. Prieš pusę amžiaus įvykusi katastrofa sukūrė unikalią, tačiau aplinkai pavojingą vietą, kuri kenkia tiek mūsų planetai, tiek ir vietos gyventojams. Tad norintys iš arti pamatyti, kaip gi atrodo tas pragaras, tikriausiai turi jau nedaug laiko.

Sovietų eksperimentai pasibaigė milžiniška klaida

Norintiems pamatyti mitais apipintus „Pragaro vartus“, reikia nukeliauti iki Turkmėnijos ir tuomet pasiekti milžinišką Karakumų dykumą. Čia, netoli buvusios Dervazos gyvenvietės ir yra Pragaro vartai: tai maždaug 70 m pločio ir 20 m gylio duobė, kuri liepsnoja jau beveik daugiau nei 50 metų.

Iš tiesų, be daugybę metų giliai žemėje degančios ugnies nieko pragariško ir mistiško čia nėra, o ir didžiulį kraterį vartais į pragarą pavadino patys gyventojai. Be čia dirbusių sovietų specialistų, būtent vietiniai pirmieji išvydo neužgęstančių liepsnų ir kraterio dugne kunkuliuojančio purvo laviną [1].

Istorija prasidėjo gana nekaltai. 1971-ais sovietų mokslininkai atlikę tyrimus nustatė, kad šioje dykumos teritorijoje yra daugybė gamtinių energijos išteklių. Žinoma, kad valdžiai tai iškart parūpo, todėl Darvazo gyvenvietėje iškilo gamtinių išteklių gavybos platformos ir bokštai. Kadangi čia buvo atrasti didžiuliai gamtinių dujų telkiniai, greitai nuspręsta pradėti juos eksploatuoti.

Vis tik, žemė po gręžimo bokštais įgriuvo, o toje vietoje atsivėrė įspūdingo dydžio smegduobė, iš kurios sklido didžiuliai kiekiai nuodingų metano dujų. Situacija reikalavo greitų sprendimų: dujos kėlė grėsmę visiškai šalia esančios gyvenvietės žmonėms. Neišmanę ko imtis, mokslininkai nusprendė, kad problemą išspręsti gali tik vienas variantas – smegduobę reikia tiesiog padegti [2].

Nors mokslininkai manė, kad dujos tiesiog ims ir išdegs, taip nenutiko. Smegduobė tapo liepsnos židiniu, degančiu iki pat šių dienų. Tokio unikalaus reginio pažiūrėti vyksta žmonės iš įvairiausių Turkmėnijos kampelių, kartais užklysta ir užsienio turistai. Vis tik, pusę amžiaus degantys vartai greitai gali užsiverti. Jei sovietai pernelyg nesirūpino dėl aplinkosauginio faktoriaus, šiais laikais tai tampa aktualia problema, galinčia nustelbti turizmą.

Neįprastas objektas traukia turistus, bet kenkia gamtai ir žmogui

Turkmėnijos Prezidentas Gurbanguly Berdymuchamedovas prieš savaitę pranešė svarbią naujieną: jis savo šalies pareigūnams paliepė rasti būdų kaip užgesinti „Pragaro vartų“ liepnas. G. Berdymuchamedovas teigia, kad šis, dėl žmogiškosios klaidos atsiradęs krateris neigiamai veikia ir pačią aplinką, ir šalia gyvenančių žmonių sveikatą [3]. Be to, pabrėžiama, kad taip netenkama ir itin vertingų bei šaliai reikalingų gamtos išteklių, kurie galėtų duoti reikšmingo pelno.

Analogišką reikalavimą Turkmėnijos lyderis buvo pateikęs ir 2010-ais. Vis tik, tuomet jokių pokyčių neįvyko, o visi bandymai gesinti liepsnas buvo nepavykę. Tiesa, kiek vėliau, 2018-ais, prezidentas šią vietą jau vadino „Karakumų spindesiu“ ir apie neigiamą poveikį žmogui bei gamtai net neužsiminė.

Turkmėnija yra Vidurinės Azijos valstybė, esanti į rytus nuo Kaspijos jūros. Beveik 90 proc. jos teritorijos užima Karakumų dykuma. Nors šalies pragyvenimo lygis ir yra itin žemas, Turkmėnija gali pasigirti milžiniškais gamtinių dujų ir naftos rezervuarais. Be to, didelė dalis žemių yra naudojamos medvilnės auginimui: šalis kurį laiką buvo 10-a pasaulyje pagal pagaminamos medvilnės kiekį.