Norintiems pasitraukti iš pensijų kaupimo – nauji reikalavimai: vien ligos nebepakaks

Griežtinami kriterijai norintiems pasitraukti iš pensijų kaupimo dėl ligos

Gyventojams, kurių sveikatos būklė nebeleidžia tęsti antros pakopos pensijų kaupimo, bus taikoma atnaujinta tvarka. Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos bei darbo ministerijos pakoregavo sunkių ligų sąrašą bei kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar žmogus gali nutraukti kaupimą.

Atnaujintame sąraše atsirado daugiau kraujo ir kraujodaros sistemos ligų, o kai kurių diagnozių atvejais vien ligos nustatymo nebepakaks – bus vertinama ir tai, ar pacientui taikomas aktyvus gydymas. Taip pat plečiamas sveikatos priežiūros paslaugų, į kurias bus atsižvelgiama priimant sprendimą, sąrašas. Jame numatytos hematologo konsultacijos, gydymas dienos stacionare bei transplantacijos [1].

Ministerijos pabrėžia, kad ši galimybė ir toliau išliks išimtine priemone, skirta tik sunkiausiems atvejams. Pakeitimais siekiama užtikrinti aiškesnį ir vienodesnį teisės aktų taikymą, atsižvelgiant į pacientų bei gydymo įstaigų išsakytas pastabas ir Konstitucinio Teismo išaiškinimus.

Primena ir apie pensijų kaupimo reformą

Be atnaujinto sunkių ligų sąrašo, įstatymas numato ir kitus atvejus, kai galima nutraukti kaupimą. Tokia teisė suteikiama asmenims, kurių dalyvumo lygis siekia 30 proc. ar mažiau, taip pat žmonėms, kuriems paskirta paliatyvioji slauga.

Kartu primenama ir apie antros pakopos pensijų kaupimo reformą. Nuo 2026 metų sausio iki 2027 metų pabaigos gyventojai galės atsiimti savo įmokėtas lėšas kartu su investicine grąža. Nusprendusieji likti sistemoje galės toliau kaupti įprasta tvarka arba, įstatyme numatytais atvejais, pasinaudoti galimybe atsiimti dalį ar visas sukauptas lėšas.

Iki šiol buvo įtrauktos onkologinės, neurologinės ir kitos sunkios ligos

Iki šiol, remiantis nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigaliojusia tvarka, sunkiomis ligomis sergantys gyventojai gali nutraukti dalyvavimą antros pakopos pensijų kaupime ir atsiimti visą sukauptą pensijų turtą – savo įmokas, valstybės skirtas lėšas bei investicinę grąžą.

Tokia teisė taikoma asmenims, kuriems nustatyta viena iš ministerijų patvirtintame sąraše esančių 72 sunkių ligų ar sveikatos būklių, taip pat žmonėms, netekusiems 70–100 proc. darbingumo arba turintiems paliatyviosios pagalbos poreikį. Norint pasinaudoti šia galimybe, reikia kreiptis į pensijų kaupimo bendrovę, kuri, gavusi „Sodros“ patvirtinimą, per mėnesį išmoka visą sukauptą sumą.

Į sąrašą įtrauktos įvairios onkologinės, neurologinės, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemos, inkstų, genetinės bei retos ligos. Tarp jų – Parkinsono, Alzheimerio ir Huntingtono ligos, išsėtinė sklerozė, sunkios cukrinio diabeto komplikacijos, pažengęs širdies nepakankamumas, lėtinis kvėpavimo nepakankamumas, paveldimos kraujo ligos, organų transplantacijų atvejai bei kitos negrįžtamos sveikatos būklės.

Ši išimtis taikoma tik tais atvejais, kai dėl sunkios sveikatos būklės tolesnis dalyvavimas pensijų kaupime tampa nepagrįstas ar nebetenka prasmės.

Beveik 40 proc. gyventojų jau pasitraukė iš pensijų kaupimo

Per pirmąjį 2026 metų ketvirtį iš antrosios pensijų pakopos pasitraukė beveik 40 proc. jos dalyvių – tai beveik dvigubai daugiau nei Estijoje, kur analogiškos reformos pradžioje kaupimą nutraukė apie penktadalis gyventojų.

Ekonomistų teigimu, ypač neramina tai, kad dažniausiai iš sistemos traukiasi 25–35 metų žmonės, todėl, jei ši tendencija nesikeis iki pasitraukimo laikotarpio pabaigos, antroji pensijų pakopa gali tapti tik nedidelės dalies gyventojų naudojama sistema.

Nors dėl masinio pasitraukimo į „Sodros“ rezervą jau sugrįžo apie 1,3 mlrd. eurų, ekonomistai ragina šių lėšų nelaikyti papildomomis pajamomis. Pasak jų, gyventojams atsisakius kaupti, ateityje didesnė atsakomybė už jų pensijas teks valstybinei sistemai, o senstanti visuomenė šią naštą tik didins. Todėl trumpalaikė finansinė nauda neturėtų užgožti ilgalaikių pasekmių, kurios gali iš esmės pakeisti Lietuvos pensijų sistemos modelį.