Vienas įrašas.549 584akys.
rugs. 26Prieš šildymo sezoną – priminimas: už draudžiamą kurą krosnyje gresia iki 300 eurų baudarugs. 26Pasaulio skola perkopė 365 trln. JAV dolerių: vien per pusmetį prisidėjo dar 10 trln.rugs. 26Diena, kai Islandija sustojo: 90 proc. moterų pasakė „gana“rugs. 26Metus nesikreipėte dėl pensijos? Nuo šiol tai gali reikšti 8 proc. didesnę išmokąrugs. 26Pirmieji Alzheimerio ligos požymiai ar tik užmaršumas: neurologė paaiškina, kaip juos atskirtirugs. 26Paukščių gripas Lietuvoje: rudens migracija didina grėsmę kiemo vištoms ir paukštininkystės ūkiamsrugs. 26Transporto skurdas Lietuvos kaime: 54 savivaldybėse planuojamas pavėžėjimas pagal poreikįrugs. 26Saudo Arabija telkia sąjungininkus karui su husiais: Turkija ir Pakistanas rengia skubų kariuomenių vadų susitikimą

Nors liūtys Lietuvoje vis stiprėja, meteorologai ramina — ypatingai nerimauti dar nėra dėl ko

•Orai•Steponas Rokas
Nors liūtys Lietuvoje vis stiprėja, meteorologai ramina — ypatingai nerimauti dar nėra dėl ko
Kretingoje užfiksuota gausi liūtis, susijusi su Baltijos jūros įtaka, tačiau meteorologai ramina, kad ypatingai nerimauti dar nėra dėl ko.
Komentuoti (0)

Kas lėmė lietų gausą vienoje Kretingoje?

Prieš kelias dienas portalo 77.lt skaitytojai pasidalino savo pastebėjimais apie, jų nuomone, keistoką reiškinį. Jie atsiuntė Lietuvos orų žemėlapį, kuriame matyti, kad poroje Žemaitijos regionų užklupo liūtis, kai tuo pat metu šalimais esančiuose rajonuose lietus buvo nedidelis arba jo visai nebuvo.

Kaip viena iš galimų prielaidų, liūčių gausa buvo susieta su Baltijos jūros kaimynyste, tačiau siekiant tiksliai išsiaiškinti minėto gamtinio reiškinio priežastis, portalas kreipėsi į specialistus

Lietų Kretingoje ir Plungėje įtakojo jūra ir kiti sutapę veiksniai

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas dr. Donatas Valiukas patikslino, kad Baltijos jūra visgi turėjo įtakos liūtims Žemaitijoje.

„Kelios dienos iš eilės buvo panaši sinoptinė situacija, kai šiauriau Lietuvos laikėsi žemo slėgio sritis, o Lietuva buvo jos pietinėje šio žemo slėgio srities dalyje. Vėsesnio oro srautas slinko iš vakarų į rytus ir buvo palanku virš dar sąlyginai šiltos Baltijos jūros vystytis lietaus debesims. Tai lėmė gausesnius kritulius vakarinėje Lietuvos dalyje. Susidariusi sinoptinė situacija lėmė, kad debesys slinko lėtai, todėl didžioji dalis kritulių išlijo vakarinėje Žemaičių aukštumos dalyje. Vidurio Lietuvos rajonai jau sulaukdavo nebent tik silpno lietaus“, - nurodė jis.

Palyginus su Anglija, Lietuvoje lyja mažai

Potvynių grėsmė Anglijos pietuose vis dar yra didelė, o niokojančios audros „Ciaran“ pasekmės jaučiamos visoje Jungtinėje Karalystėje, prieš savaitę rašė „Elta“.

Po pietinę pakrantę ir Normandijos salas plovusių liūčių ir 160 kilometrų per valandą siekusių vėjo gūsių, pasirodė beveik 90 perspėjimų dėl potvynių, apie galimų potvynių grėsmę pranešta dar daugiau nei 235 vietovių.

Lapkričio pradžioje šio ekstremalaus meteorologinio reiškinio sukeltos liūtys bei stiprūs vėjo gūsiai pasiekė ir Škotiją bei šiaurės Anglijos dalis. Tuomet be elektros liko beveik 150 000 namų.

Audra
Prieš savaitę Didžiąją Britaniją niokojo smarki audra, Elta nuotrauka

Rytų Škotijoje Meteorologijos biuras tuomet buvo paskelbęs geltonos spalvos perspėjimą dėl oro sąlygų – regione kilo pavojus dėl sudėtingų vairavimo sąlygų, potvynių ir vėluojančio ar sutrikusio traukinių ir autobusų eismo, be to, buvo tikimybė, kad, vandeniui pasiekus aukštą lygį, gali staiga išsilieti upės.

Džersio saloje kurį laiką buvo uždarytos visos mokyklos, salos gyventojams buvo patariama likti namie. Gernsio gyventojams dėl kelių būklės buvo nurodyta imtis papildomų atsargos priemonių kelionių metu. Sent Ostelo pradžios mokykla pietvakarinėje Kornvalio grafystėje buvo uždaryta dėl ją užliejusio potvynio.

Audra apgadino namus Džersyje. Meteorologijos biuro teigimu, Normandijos salos išgyveno „supercėlę“, kurios metu nuolat žaibavo, iš dangaus krito dideli krušos gabalai ir kilo viesulo rizika.

Komentuoti (0)

Ką apie tai manai tu?

Komentarų (0)

Komentarų dar nėra. Būk pirmas!

Komentuoti gali tik prisijungę vartotojai. Registruokis — ir galėsi pasidalinti savo mintimis apie šį straipsnį.

Registruotis

Slapukai

Naudojame būtinuosius slapukus platformos veikimui. Analitinius ir rinkodaros slapukus įjungiame tik gavę jūsų sutikimą — galite bet kada pakeisti pasirinkimą.