Norvegija grasina nukirpti laidus siejančius šalį su Europa?

Norvegija pyksta: vienoda elektros kaina Vokietijoje kelia sąskaitas Osle ir stumia šalį nuo Europos tinklo

Norvegijos energetikos ministras Terje Aaslandas pareiškė, kad Berlyno užsispyrimas visoje Vokietijoje taikyti vienodą elektros kainą kelia sąskaitas Osle ir stumia Norvegiją iš Europos elektros rinkos. Vokietijos gyventojai dažniausiai turi fiksuotas kainas, todėl trumpalaikių rinkų šuoliai jų beveik nepaliečia.

O Norvegijoje devyni iš dešimties namų ūkių moka realiuoju laiku, todėl piko metu net dušas gali kainuoti daugiau nei keturis eurus vien už elektrą. Augantis nepasitenkinimas nukreipiamas ir į Briuselį, kuris kaltinamas branginančiomis taisyklėmis.

Politinės įtampos centre atsidūrė du didžiuliai kabeliai su Danija, kurių sutarčių galiojimas baigiasi šiais metais. Jie tapo simboliu to, kad tarpvalstybinės jungtys Europoje nebėra „lengvos pergalės“, kai kainų signalai iškreipiami [1].

Aaslandas teigia sprendimą dėl kabelių priimsiąs tik gavęs tinklo operatoriaus „Statnett“ ataskaitą. Vis dėlto jis primena, kad „simetrija yra raktas“: kai 1975 metais buvo nutiesti „Skagerak 1“ ir „Skagerak 2“, dieną Norvegija siųsdavo hidroenergijos perteklių į pietus, o naktį elektra tekėdavo atgal.

Daugiau eksporto iš Norvegijos, bet nauda ne visiems

Per dešimtmetį Europoje daugėjo vėjo ir saulės elektrinių, o pastovios „bazės“ trūksta. Dėl to Norvegija į ES parduoda gerokai daugiau elektros – maždaug tris kartus nei anksčiau. Pramonė uždirba, bet gyventojams sąskaitos labiau šokinėja. Piko metu vien apsilankymas duše gali atsieiti 4 eurus.

Skandinavijoje elektra kainuoja skirtingai pagal zonas, nes kaina derinama prie vietinės gamybos ir vartojimo. Tai mažina tinklo perkrovas ir nereikalingus srautus. Vokietijoje visa šalis laikoma viena kainų zona, todėl iškraipymai didesni.

Ministro Terje Aaslando teigimu, tokia Vokietijos tvarka kainuoja milijardus ir jiems patiems, ir kaimynams. Norvegija turi penkias kainų zonas, nes taip techniškai geriau. Jis sako paprastai: Vokietijai irgi reikėtų kelių zonų.

Oslo kantrybė senka, Šiaurė nenori būti vienintele Europos „baterija“

Norvegija turi šešias jungtis su ES ir vienas stipriausių tinklų regione. Skandinavijos hidroelektrinės dažnai gelbsti, kai Europoje nurimsta vėjas ar nešviečia saulė. Dėl to Oslas turi realų derybinį svorį Briuselyje, nors nėra ES narė.

Aaslandas pabrėžia, kad Norvegija, Švedija ir Suomija ragina Europą statyti daugiau pastovios generacijos. Vien Norvegijos hidroelektra bendro trūkumo nepadengs. Kitaip tariant, Šiaurė nekompensuos Pietų klaidų dėl neteisingų kainų zonų ir menkų investicijų.

Žinutė aiški: jei Vokietija nori stabilios ir sąžiningos rinkos, reikia kelių kainų zonų, aiškių signalų investuotojams ir daugiau „bazės“. Priešingu atveju didesnes sąskaitas toliau mokės tokie vartotojai kaip norvegai, o ES rinka rizikuos prarasti patikimą partnerį šiaurėje.