NT mokesčių pokyčiai ir nuomos spąstai: ką turi žinoti nuomininkas?

Pasirašant nuomos sutartį gali būti ir „kabliukų“

Į pabaigą ritantis 2025-iesiems ir jau nuo ateinančių metų uždėsiant apynasrį brangesnio nekilnojamojo turto (NT) savininkams, jau dabar patyliukais užsimenama, kaip tai paveiks nuomos rinką. Nors įprasta manyti, kad patys verslininkai savęs „nenusiskausmins“ ir našta veikiausiai dalinsis su tais, kurie tą turtą nuomosis, pasirodo, būna atvejų, kai ant nuomininko pečių užkraunama absoliučiai visa našta.

Tokie atvejai gali nutikti tada, kai pasirašydamas sutartį su NT nuomotoju, žmogus iki galo nesusipažįsta su sutarties sąlygomis, mat ten slypi šiokių tokių niuansų. Pavyzdžiui, pasitaiko atvejų, kai nuomotojas sutartyje įtraukia punktą, kad nuomininkui teks mokėti ne tik komunalinius mokesčius, bet ir savininko gyventojų pajamų mokestį (GPM) bei nekilnojamojo turto (NT) mokestį [1].

Tačiau įprastai tokie reikalavimai yra neteisėti ir gyvendamas nuomojamame bute ar name, nuomininkas atsako tik už sutartyje nurodytą nuomos mokestį. Nekilnojamojo turto mokestį moka turtą valdantis savininkas, pajamų iš nuomos mokesčiai, tokie kaip GPM, taip pat netenka nuomininko atsakomybės, nes jis pats nuomos pajamų negauna [2].

Už ką turi ir neturi mokėti nuomininkas?

Nuoma Lietuvoje – patogi alternatyva nuosavam būstui, tačiau dažnai lengvabūdiškas požiūris į sutartį gali brangiai kainuoti. Net ir trumpalaikė nuoma reikalauja atsargumo: žodinis susitarimas gali būti pakankamas trumpam laikui, tačiau ilgesniam laikui būtina rašytinė sutartis. Prieš pasirašant svarbu įsitikinti tikruoju savininku ir kam perduodamas užstatas – net pažįstami tarpininkai negali garantuoti saugumo.

Ginčų dažnai kyla dėl papildomų išlaidų. Kapitalinis remontas, vamzdžių keitimas ar namo konstrukcijų tvarkymas priklauso savininkui, o nuomininkas rūpinasi tik smulkiais darbais, tokiais kaip lemputės keitimas ar nedideli gedimai. Aiškiai įrašytos sutartyje komunalinės išlaidos padeda išvengti netikėtumų, kai papildomi 150–200 eurų mokesčiai gali tapti našta jaunam žmogui ar studentui.

Dar viena spąstų sritis – brokerių mokesčiai. Nuomininkas neturi mokėti už paslaugas, kurias užsako ir apmoka savininkas. Bet kokie papildomi įsipareigojimai turi būti aiškiai aptarti ir įrašyti sutartyje. Atsakingas elgesys, būsto apžiūra, defektų dokumentavimas ir aiškiai suformuluotos sąlygos padeda užtikrinti, kad nuoma būtų sklandi, saugi ir be nemalonių staigmenų.

Nuspręsta mažinti NT mokestį kurortuose

Tuo tarpu staigiai augančios nekilnojamojo turto vertės verčia Lietuvos savivaldybes persvarstyti mokesčius. Kurortuose, tokiuose kaip Palanga, Birštonas ir Druskininkai, nuo 2026 metų komercinio NT tarifai mažinami iki 0,5–0,6 proc., kad verslo našta neaugtų per greitai. Neringa dar spręs, ar palikti šiemet galiojantį 0,5 proc. mokestį. Sprendimai ypač aktualūs turizmo, sveikatos, kultūros ir mokslo paskirties objektams, kurių NT vertės šoktelėjo net 70–120 proc.

Kaune komercinio turto tarifas mažinamas nuo 1 proc. iki 0,5 proc., o neprižiūrimam turtui taikomas maksimalus 5 proc. tarifas – tai turėtų paskatinti savininkus tvarkyti ilgai apleistus objektus. Vilniuje komerciniam turtui siūloma 0,5–0,85 proc., apleistam – 5 proc., o brangesniems nei 450 tūkst. eurų būstams – minimalus 0,1 proc. Panašūs pakeitimai leidžia verslui prisitaikyti prie augančių NT vertinimų ir apsaugoti biudžeto pajamas.

Šie pokyčiai rodo, kad savivaldybės ieško balanso tarp verslo apsaugos ir miestų plėtros. Griežtesni tarifai apleistam turtui, lengvatos strateginės paskirties objektams ir aiškūs tarifai komerciniam NT padeda išvengti dvigubos mokestinės naštos, skatinti teritorijų atgaivinimą bei užtikrinti, kad miestų biudžetas liktų stabilus nepaisant staigaus turto vertės augimo.