„Nulinio COVID politika Kinijoje: protu sunkiai suvokiami ribojimai žlugdo pasaulinę ekonomiką

Utopinė Kinijos COVID-19 vizija per kišenę atsieina visam pasauliui

Su COVID-19 gyvename jau antrus metus ir daugelis prie esamos situacijos jau yra prisitaikę. Nors kiekviena pasaulio valstybė renkasi savąjį kelią kaip kovoti su koronavirusu, drakoniški suvaržymai negali tęstis amžinai. Dalis Europos valstybių aktyviai naudoja sveikatos pasų praktiką, kitos šalys, kurį laiką apskritai gyvena įprastą ir laisvą gyvenimą. Šią savaitę, atvykėliams iš užsienio savo sienas pagaliau atvėrė ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Vis tik, Kinija laikosi savosios „nulinio COVID" politikos, kuri baugina tiek vietinius, tiek atvykėlius ir jau ima atsiliepti bendrai pasaulio ekonomikai.

Kai ši sveikatos krizė tik prasidėjo, ekspertai, epidemiologai teigė, kad pasaulis grįš į savo vėžias, kai pasieksime nulio atvejų ribą. Ilgainiui, tapo aišku, kad tokios kalbos yra išmanus akių dūmimas naivioms masėms, tačiau tikrai ne realiai pasiekiama riba. Su griežtomis testavimo ir kontaktų atsekimo, karantinavimosi bei judėjimo varžymo taisyklėmis, Kinijai buvo pavykę pasiekti nulį: rugpjūčio 22-ąją nebuvo užfiksuotas nei vienas vidinis užsikrėtimo šalyje atvejis. Patenkinta valdžia ėmė skelbti, kad ir toliau laikysis „nulinio COVID" strategijos, mat akivaizdu, kad ji yra veiksminga.

„Nulinio COVID" politika apima itin kontroliuojamas kelionių sąlygas: sustabdytas bevizis režimas, raginama susilaikyti nuo nebūtinų išvykų, visi atvykėliai yra testuojami, atvykusiems į šalį, taikomas privalomas 14 dienų karantinas. Turintys ligos požymių ar aukštesnę kūno temperatūrą gali būti sulaikomi Kinijos oro uostuose karantinui, o vaikai, atvykę į Kiniją, kuriems nustatyta COVID-19 liga, atskiriami nuo tėvų ir gydomi atskirai [1]. Pačioje Kinijoje, atsekus užsikrėtimų židinį gali būti uždaromi ir ištisi miestai su tūkstančiais gyventojų.

Tokie suvaržymai veikia, tačiau ne amžinai, todėl žvelgiant į ateitį, kyla pagrįstas klausimas: kiek ilgai šalis gali išgyventi besilaikant tokių griežtų normų? Gyventojai patiria didžiulį spaudimą iš valdžios pareigingai laikytis visų kontrolės nuostatų ir daryti viską, kad būtų pasiektas apskritas nulis. Dėl to kenčia tiek psichologinė kinų sveikata, socialinis gyvenimas, bet ir didžiausia Kinijos galia – ekonomika, kuri neigiamai atsiliepia ir viso pasaulio finansiniam stabilumui. Susidūrus su ekonomine krize, „nulinio COVID" politiką pateisinti taps sunku net komunistinei Kinijos valdžia.

Helovynas Kinijoje baigėsi įkalinimu Disneilende

Kaip ir visame pasaulyje, taip ir Kinijoje, prieš kelias savaites buvo švenčiamas Helovynas. Kinai šią šventę mėgsta ir įprastai, išsipuošę skuba į pasilinksminimo vietas, renginius ir pramogų parkus. Šiais metais daugybė žmonių sutraukė kasmetinis Helovyno vakarėlis Disneilendo pramogų parke. Deja, bet tūkstančiams pramogos baigėsi didžiuliu išgąsčiu ir panika, kai aidint vakaro fejerverkams, parkas buvo aklinai uždarytas, o atvykusi medikų brigada ėmėsi privalomo, masinio testavimo [2].

Disneilendas nutolęs apie 20 kilometrų nuo megapolio Šanchajaus. Kadangi šalyje vykdoma milžiniška, itin aktyvi testavimo politika, prieš Helovyno savaitgalį, vienai moteriai vykusiai iš Hangdžou į Šanchajų buvo nustatytas teigiamas užsikrėtimas koronavirusu. Buvo pradėta neįtikėtina kontaktų atsekimo kampanija, kuri atvedė būtent į Disneilendą, nors net nėra aišku ar pati moteris ten apskritai lankėsi. Kol lankytojai pramogavo, atrakcionų parko personalas be panikos uždarė visus galimus įėjimus bei išėjimus. Į Disneilendą įžengusi, apsauginiais kostiumais vilkinti medikų komanda gerą nuotaiką išsklaidė bene akimirksniu: buvo imta testuoti visus parko lankytojus – 34 tūkst. žmonių.

Tokia informacija, pasirodžiusi žiniasklaidoje padalijo visuomenę į dvi dalis: vieni gyrė Kinijos politiką ir pastangas, dedamas kontroliuoti viruso plitimą. Kitiems, aprašytas scenarijus priminė fantastinius filmus ir kaip reikiant įvarė baimės. Šanchajaus Disneilendo atstovai išsamesnių detalių nepateikė, tik pranešė, kad visokeriopai bendradarbiauja su Kinijos pareigūnais siekiant užtikrinti lankytojų saugumą. Greitai paaiškėjo ir tai, kad teigiamų užsikrėtimo atvejų tarp lankytojų nustatyta nebuvo. Vis tik, parkas liko uždarytas kelioms ateinančioms dienoms, o visi ten buvę lankytojai, nepaisant neigiamo testo atsakymo buvo įpareigoti karantinuotis namuose dvi dienas, o po dviejų savaičių vėl pakartotinai testuotis. Tai tik vienas iš pavyzdžių, kokia iš tiesų griežta yra Kinijos „nulinio COVID" politika.

Pandemija valdoma, tačiau ekonomika kenčia

Galima tik pagalvoti, kiek kainavo vos kelių valandų Disneilendo uždarymas. Pridėti reikėtų ir ateinančių dienų karantino sąlygas lankytojams, darbuotojams, uždarytą parką – viską sudėjus, suma nemaloniai nustebintų, o tokių atvejų ne vienas ir ne du. Vos vienas teigiamas testo rezultatas ir uždaromi kaimai, miestai ir net megapoliai, stringa gamyba ir pramonė, prekyba bei paslaugos. Kinijos ekonomikos augimas lėtėja, o tai pateikia ir nemalonių signalų likusiam pasauliui.

„Commerzbank" rinkos ekspertas Hao Zhou teigia, kad kol kas nėra ženklų, kad Kinija savosios politikos atsisakytų ar ją atlaisvintų, o tai reiškia, kad per ateinančius ketvirčius stebėsime vis lėtėjantį ekonominį augimą ir regresą [3]. Kita vertus, Kinijos ekonomika silpnėja ne tik dėl pasirinktos pandemijos valdymo krypties. Ekonomikai smogė ir pasaulinė energetikos krizė, stojanti pramonė ir nekilnojamo turto milžinės „Evergrande“ finansinės problemos. „Evergrande“ yra visiškai prasiskolinusi, o vyriausybė siekia kaip įmanoma labiau užkamšyti šias skyles. Dėl neaiškios padėties, stoja visa NT rinka, o ji sudaro reikšmingą šalies biudžeto dalį: NT ir su juo susijusios pramonės šakos Kinijoje sudaro apie ketvirtadalį šalies BVP.

Nepalanki situacija atsispindi ir rezultatuose. Per trečiąjį metų ketvirtį valstybės ekonomika augo 4,9%, nors ekspertai viltingai tikėjosi 5,2% augimo. Antrąjį metų ketvirtį Kinijos ekonomika augo 7,9%. Šalies užsidarymas atneša vaisių valdant pandemiją, tačiau kenkia globaliai ekonomikai. Tarptautinės kompanijos, tokios kaip „Starbucks" ar „McDonald's" praneša apie prastėjančius pardavimų rezultatus [4]. Prekyba vis dar vyksta, tačiau kai kurie tarptautiniai partneriai ir verslai palieka Kiniją. Kita vertus, tai gali patikti komunistinei valdžiai, kuri visuomet akcentavo vietinio produkto svarbą. O ekspertai nevengia priminti, kad uždara šalis ir ekonomika prives ir prie uždaros pasaulėžiūros, kuri ir taip yra itin kritiška vakarų pasaulio atžvilgiu.