Nuo 2026 metų keičiasi žemės mokesčio skaičiavimas: kam augs, o kam – ne?

Žemės mokestis kyla: 2026-ieji atneša galutinį reformos etapą

Žemės mokesčio pertvarka Lietuvoje vyksta ne vienerius metus, tačiau didžiausi pokyčiai gyventojų laukia šiais metais. Pirmieji reformos elementai pradėti taikyti dar 2024-aisiais, tačiau būtent artėjantis antrasis etapas iš esmės pakeis tai, kaip nustatoma žemės vertė ir nuo jos skaičiuojamas mokestis.

Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalioja nauji žemės vidutinės rinkos vertės žemėlapiai, kuriuos parengė Registrų centras ir patvirtino Nacionalinė žemės tarnyba. Kadangi žemės mokestis tiesiogiai priklauso nuo mokestinės vertės, šie pokyčiai jau savaime reiškia didesnes sąskaitas daugelyje savivaldybių.

Vidutiniškai žemės sklypų vertės Lietuvoje didėja apie 8 procentus, tačiau realybėje skirtumai tarp regionų yra labai ryškūs. Gyvenamosiose teritorijose vertės kyla apie 9 procentus, o kai kur – gerokai daugiau. Pavyzdžiui, Molėtų rajone augimas viršija 30 procentų, o Varėnos, Lazdijų, Anykščių ar Panevėžio rajonuose siekia apie 20 procentų. Tai reiškia, kad tose savivaldybėse žemės mokestis taip pat didės panašiu mastu.

Naujas vertinimo modelis pakeis pačią mokesčio logiką

Dar svarbesni pokyčiai įsigalios nuo 2026 m. gegužės 1 d., kai bus pradėtas taikyti naujas žemės vertinimo modelis pagal Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymą. Iš esmės tai reiškia, kad valstybė keičia ne tik skaičius, bet ir pačią vertinimo filosofiją.

Iki šiol naudotas terminas „masinis žemės vertinimas“ bus pakeistas „masiniu nekilnojamojo turto vertinimu“, o kartu atsiras ir „individualusis žemės vertinimas“. Vertinimus vykdys Registrų centras, tačiau jau pagal naują teisinį ir metodinį pagrindą.

Svarbu ir tai, kad žemės vertės bus perskaičiuojamos dažniau – kas trejus metus, o ne kas penkerius, kaip anksčiau. Tai reiškia, kad mokesčiai greičiau reaguos į rinkos kainų kilimą, ypač augančiuose regionuose ir priemiesčiuose.

Nors šie pakeitimai formaliai atrodo techniniai, jų pasekmės labai praktiškos: jei naujoji metodika žemę įvertins brangiau, mokestis automatiškai didės, net jei pats tarifas savivaldybėje nesikeis.

Daugiau duomenų VMI reiškia mažiau popierizmo, bet daugiau kontrolės

Kartu su nauju vertinimo modeliu stipriai keičiasi ir mokesčio administravimas. Nuo 2026 metų Registrų centras Valstybinei mokesčių inspekcijai perduos ne tik žemės vertės duomenis, bet ir platesnę informaciją apie savininkus. VMI tai leis automatiškai formuoti pranešimus ir sumažinti klaidų skaičių.

Gyventojams tai reikš mažiau dokumentų ir mažiau rankinio deklaravimo, tačiau kartu ir mažiau galimybių „praslysti“ per sistemą. Mokestis taps tikslesnis, bet ir neišvengiamas.

Žemės mokesčio tarifai ir toliau bus nustatomi savivaldybių tarybų – jie gali svyruoti nuo 0,01 iki 4 procentų žemės mokestinės vertės. Kai kurios savivaldybės jau dabar koreguoja tarifus, bandydamos amortizuoti augančias vertes, tačiau tai daro ne visos.

Lengvatos išlieka – pensininkams, neįgaliesiems, daugiavaikėms šeimoms, smulkiesiems ūkininkams – tačiau keičiasi jų taikymo terminologija. Nuo 2024 metų sąvoka „darbingumo lygis“ oficialiai pakeista „dalyvumo lygiu“, todėl daliai gyventojų teks iš naujo pasitikrinti, ar jie atitinka lengvatų kriterijus.

Galutinis rezultatas paprastas: daugeliu atvejų žemės mokestis nuo 2026 metų augs, nors kiekvieno savininko situacija priklausys nuo regiono, sklypo paskirties ir savivaldybės tarifo. Todėl šiais metais verta reguliariai tikrinti duomenis Registrų centre ir Mano VMI sistemoje – nes mokesčių sistema taps ne tik modernesnė, bet ir griežtesnė.