Prabilta apie prekybą ukrainiečių vaikais: linksniuojama skandalingoji lietuvė

Dėl galimų kėslų „parduoti“ Ukrainos vaikus pradėtas ikiteisminis tyrimas

Pastarojo meto skandaluose mirgantis Ukrainos vaikų namų „Perlinka“ pavadinimas grimzta į dar didesnę duobę, tačiau šį kartą kartu su įmonės „Geri startai“ vadove, buvusia Druskininkų mero mylimąją Jurgita Kasperavičiūte. Globos namams pažėrus kaltinimus lietuvei, kad ši į Lietuvą vaikus pasikvietusi vedama savanaudiškų paskatų, J. Kasperavičiūtė visus kaltinimus neigė ir žodžių kišenėje taip pat neieškojo bei pareiškė įtarianti „Perlinką“ dėl galimos prekybos vaikais.

Keista istorija į viešumą iškilo po to, kai balandžio 1 d. Generalinė prokuratūra pasidalino žinia, jog generalinė prokurorė Nijolė Grunskienė panaikino š. m. kovo 24 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos tyrėjo priimtą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimos neteisėtos prekybos vaikais ir pranešė apie pradėtą ikiteisminį tyrimą [3].

Generalinė prokuratūra nurodo, kad kovo viduryje buvo gautas pranešimas apie galimai planuojamų neteisėtų įvaikinimo procedūrų atvejus, susijusius su 43 iš Ukrainos į Lietuvą ketinamais atvežti vaikais. Pranešime esą buvo nurodoma, kad keletas su vaikais į Lietuvą atvykusių suaugusiųjų turi piktų kėslų vaikus išsiųsti į kitą šalį, tariant, kad tokia procedūra būtų atliekama „laikinam pasisvečiavimui šeimose“, kas leidžia manyti, jog vaikai būtų gabenami įvaikinimui [3].

Dar didesnes abejones šioje istorijoje pasėjo ir tai, kad iki šiol Lietuvos institucijos nėra gavusios jokių Ukrainos institucijų sprendimų ir oficialių dokumentų, patvirtinančių vaikų išvežimo iš Ukrainos teisėtumą.

Planus apie vaikų išvežimą į kitą valstybę – neigia

Tačiau, kad tokie planai galėtų būti tikri, neigia vaikų globos namų „Perlinka“ direktorius Aleksandras Lobanovas, esą jokių ketinimų vaikus perduoti į JAV nebuvo [2].

A. Lobanovas patikino, kad tokiais nepagrįstais kaltinimais esą žarstosi jau keletą metų su šiais globos namais ryšį turėjusi J. Kasperavičiūtė. Anot jo, iš lietuvės jis sulaukęs ir raginimų pasirašyti kontraktą, kad vaikai, vos atvykus į Lietuvą, būtų „išdalinti šeimoms“, nors karo metu įvaikinimas yra draudžiamas.

Visgi tai, kad A. Lobanovo teiginiai gali būti ne visai tikslūs, įrodo ir vaikų iš Ukrainos pervežimo į Lietuvą misijoje dalyvavę Lietuvos atstovai, kurie patvirtino, jog dalį vaikų norėta išlaipinti dar Lenkijoje, o šiems esą kilę įtarimų, kad vaikus norėta pristatyti į kitą šalį „įsivaikinimo tikslais“.

Bet ir tada „Perlinkos“ vadovas neatlyžo nuo minties, jog dėl visų šių kaltinimų yra kalta šiuos pervežimus į Lietuvą organizavusi „Geri startai“ vadovė.

A. Lobanovo teigimu, pagrindinė J. Kasperavičiūtės intencija galėjusi kilti iš to, kad ši buvo „nusižiūrėjusi“ vieną iš globos namų prižiūrimų berniukų ir norėjusi pasiimti šį globon arba net įsivaikinti.

Todėl „Perlinkos“ atstovų teigimu, J. Kasperavičiūtė pasinaudojo situacija Ukrainoje ir pradėjo šių vaikų atsigabenimo procesą vedama savanaudiškų tikslų, nes kaip pati „Geri startai“ vadovė patikino, atvykus į Lietuvą vaikų globos namai netenka globėjo statuso ir laikinuoju globėju tampa valstybė. „Perlinkos“ atstovai teigia, kad tai sužinoję kaipmat panoro grįžti atgal į Ukrainą, kur vaikai būtų „saugūs“ [2].

Tačiau socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė šias „Perlinkos“ atstovų mintis kaipmat sudaužė į šipulius ir pareiškė, kad kol Generalinė prokuratūra vykdo tyrimą, vaikai liks čia, Lietuvoje, iki kol galės saugiai grįžti į namus arba bus gautas Ukrainos institucijų leidimas išvykti [4].

Tuo tarpu vaikų atgabenimą į Lietuvą organizavusi J. Kasperavičiūtė džiaugėsi, kad dabar Lietuva šiems vaikams gali suteikti saugų prieglobstį ir ramų gyvenimą, juolab, kad vaikai iš Ukrainos, įveikę net 40 valandų trukmės kelionę, patyrė didžiulį stresą, mat buvo priversti nuo karo slėptis globos įstaigos rūsiuose [5].

Kaltinimais pradėjo žarstytis abi pusės

Paaiškėjo, kad prasidėjus karui Ukrainoje, J. Kasperavičiūtė pradėjo rinkti paramą „Perlinkos“ globos namų vaikams per savo vadovaujamą įmonę VšĮ „Geri startai“, tačiau pastaruoju metu rodosi vis daugiau ženklų, leidžiančių šios skaidrumu suabejoti. Pavyzdžiui, įmonė, veikianti jau 9 metus, neteikia jokių savo veiklos ir finansinių ataskaitų, o joje nurodytas tik vienintelis dirbantis asmuo – pati J. Kasperavičiūtė [1].

Dar įdomiau tai, kad iki šiol rinkti pinigai, anot „Perlinkos“ atstovų, globos namų taip ir nepasiekė, nors pačios J. Kasperavičiūtės teigimu, sąskaitoje jau yra surinkti 37 tūkst. eurų, o parama esą renkama ir toliau. Štai čia ir prasideda visa istorija.

Dabar J. Kasperavičiūtė pažėrė sąlygų sąrašą, kad parama nukeliautų tiesiai pas šių globos namų auklėtinius. Viena iš sąlygų – vaikai turinti pasilikti Lietuvoje, kitu atveju J. Kasperavičiūtė pareiškė paramą skirsianti Lietuvos globos namams, kurių, anot jos, „Lietuvoje pakankamai daug“.

Tarp kaltinimais besišvaistančių pusių tiesą surasti tampa vis sunkiau. Pradėkime nuo to, kaip J. Kasperavičiūtė pradėjo rinkti paramą „Perlinkos“ vaikams ir kaip išvis apie juos sužinojusi.

„Perlinkos“ atstovai teigia, jog prieš kelis metus lietuvė yra viešėjusi šiuose globos namuose kartu su savo drauge ir „nusižiūrėjusios“ čia vaikus, kuriuos galbūt norėjusios įsivaikinti, tačiau ilgas įsivaikinimo procesas Ukrainoje galbūt neleidęs to padaryti [2].

Skaidrumu nespindi ir J. Kasperavičiūtės veikla

Visgi šioje istorijoje, matyt, nerasime nei vienos teisios pusės. Vaikų pervežimą organizavusi ir paramą „Perlinkos“ vaikams rinkusi J. Kasperavičiūtė pati skaidrumu nespindi. Naujienų portalui „15min“ pavyko išsiaiškinti, kad jos vadovaujama įstaiga „Geri startai“ savo veiklos nevykdė nuo pat jos įsteigimo 2013-aisiais [2].

„15min“ paklausta apie vykdytą veiklą ir kodėl ši neatsispindi minimos įstaigos finansinėse ataskaitose, J. Kasperavičiūtė patarė kreiptis į įstaigos buhalterę. Deja, net ir šia buvo nurodyta ji pati. Tačiau kiek vėliau patikino, kad kadaise įmonės finansinius dokumentus tvarkiusi ir finansines ataskaitas rengusi kelių nedidelių įmonių vadovė Renata Senkovskaja, kuri sukėlė gana įvairialypių minčių po to, kai savo socialiniuose tinkluose pasidalino sovietine atributika.

Tačiau net ir čia teisybės paieškos buvo bevaisės. Pasirodo, kad įstaigos buhaltere buvo net ne J. Kasperavičiūtė ar R. Senkovskaja, o pastarosios įmonėje dirbanti ukrainietė, pasiūliusi savo pagalbą. Taigi panašu, kad painūs istorijos mazgai dar labiau susinarpliojo.