Nuo reabilitacijos Lenkijoje iki protonų terapijos Danijoje: kur gydytis vyksta lietuviai

Gyventojai gali savarankiškai vykti gydytis į Europos šalis ir susigrąžinti dalį išlaidų per ligonių kasą

Gyventojai, apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, gali gauti planines medicinos paslaugas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse. Vienu atveju galima savarankiškai pasirinkti gydymo įstaigą užsienyje, susimokėti už paslaugas ir kreiptis į ligonių kasą dėl išlaidų kompensavimo.

Pacientai, turintys gydytojo siuntimą planinėms ambulatorinėms, stacionarinėms, reabilitacijos ar kitoms sveikatos priežiūros paslaugoms, gali pasirinkti jas gauti kitos Europos Sąjungos valstybės, Islandijos, Lichtenšteino ar Norvegijos gydymo įstaigose – tiek viešosiose, tiek privačiose. Už suteiktas medicinos paslaugas gyventojai susimoka patys, o grįžę į Lietuvą ne vėliau nei per vienus metus gali kreiptis į Valstybinę ligonių kasą (VLK) dėl gydymo išlaidų kompensavimo.

Užsienyje suteiktos paslaugos kompensuojamos pagal Lietuvoje galiojančias atitinkamų sveikatos priežiūros paslaugų kainas. Jei gydymas svetur kainuoja daugiau, iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo pacientui padengiama tik dalis išlaidų. „Prieš nutariant gydytis užsienyje, svarbu pasidomėti paslaugų kainomis pasirinktoje užsienio gydymo įstaigoje ir susisiekus su ligonių kasa išsiaiškinti, ar tos paslaugos išlaidos gali būti kompensuojamos ir kiek“, – pataria VLK Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Lina Noreikienė.

Svarbu žinoti, kad nekompensuojamos paciento užsienio gydymo įstaigoje sumokėtos priemokos, kelionės, apgyvendinimo, maitinimo, socialinių paslaugų ir panašios išlaidos. Kreipiantis dėl kompensacijos, ligonių kasai reikia pateikti prašymą, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, medicinos dokumentus apie suteiktą sveikatos priežiūros paslaugą ir išlaidas patvirtinančius dokumentus.

Dažniausiai lietuviai renkasi reabilitaciją Lenkijoje ir kaimyninėse šalyse

Pasak VLK atstovės, pacientų pasirinkimai keletą metų išlieka panašūs – dažniausiai vykstama į kaimynines šalis ir dėl panašaus pobūdžio paslaugų. Pernai gauti 262 prašymai kompensuoti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidas (2024 m. – 230).

Dažniausiai kompensuotos medicininės reabilitacijos paslaugos Lenkijoje, Slovakijoje, Latvijoje, Maltoje ir Vokietijoje. Taip pat kompensuotas stacionarinis ir ambulatorinis gydymas bei įsigyti vaistai įvairiose Europos šalyse.

Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų apdraustiesiems pernai išmokėta apie 405 tūkst. eurų – 26 proc. daugiau nei užpernai (2024 m. – 322 tūkst. eurų). Didžiausia kompensuota suma siekė 21,6 tūkst. eurų.

Universitetinės ligoninės sudėtingiems atvejams organizuoja planinį gydymą užsienyje su S2 dokumentu

Tam tikrais atvejais pacientai į užsienį siunčiami universitetinių ligoninių iniciatyva. Taip nutinka tuomet, kai Lietuvoje išnaudotos galimybės taikyti tokius pat efektyvius metodus arba kai dėl paciento sveikatos būklės nepavyksta laiku suteikti reikalingos paslaugos.

Tokiais atvejais gydantis gydytojas pacientą siunčia konsultuotis į universitetinę ligoninę. Jos gydytojų konsiliumas įvertina gydymo svetur tikslingumą. Jei sprendimas teigiamas, ligoninė randa gydymo įstaigą užsienyje, suderina gydymo laiką ir kreipiasi į ligonių kasą dėl S2 dokumento išdavimo.

Pagal šį dokumentą planinės paslaugos teikiamos tik nacionalinei sveikatos sistemai priklausančiose užsienio gydymo įstaigose. Pernai VLK išdavė 38 S2 dokumentus. Daugiausia – 16 – išduota siunčiant pacientus gydytis į Šveicariją, dažniausiai dėl retų onkologinių akių ligų vaikams. Penki dokumentai išduoti dėl kepenų transplantacijos Lenkijoje, po keturis – dėl protonų terapijos Danijoje ir nėščiųjų dvynių transfuzijos sindromo gydymo Švedijoje.

Iš viso už apdraustiesiems kitose Europos šalyse S2 pagrindu suteiktas paslaugas praėjusiais metais iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo sumokėta beveik 600 tūkst. eurų.

Pranešimą parengė VLK.

Už pranešimų spaudai turinį atsako juos parengę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.