Nuo ryt – atsiskaitant grynaisiais bus apvalinamos kainos: kai kuriais atvejais mokėsime brangiau

Mokant grynaisiais teks priprasti prie sumos apvalinimo

Nuo rytojaus, gegužės 1 d., Lietuvoje įsigalioja naujas Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymas, kuris pakeis atsiskaitymo grynaisiais taisykles. Pagal naująją tvarką, atsiskaitant už prekes ar paslaugas grynaisiais pinigais, bendra mokėtina suma bus apvalinama iki artimiausio 0, 5 arba 10 centų. Tai reiškia, kad atsisakoma 1 ir 2 ct monetų.

Nuo gegužės 1 d. atsiskaitant grynaisiais pinigais parduotuvėse ar paslaugų vietose bendra mokėtina suma bus apvalinama pagal šias taisykles:

• Jei suma baigiasi 1 arba 2 euro centais, ji apvalinama į mažesnę pusę iki 0 centų (pavyzdžiui, 10,01 Eur taps 10,00 Eur).
• Jei suma baigiasi 3, 4, 6 arba 7 euro centais, ji apvalinama iki 5 centų (pavyzdžiui, 10,03 Eur taps 10,05 Eur).
• Jei suma baigiasi 8 arba 9 euro centais, ji apvalinama iki 10 centų (pavyzdžiui, 10,08 Eur taps 10,10 Eur).

Toks apvalinimas leis sumažinti 1 ir 2 centų monetų naudojimą grąžai, todėl jų nebereikės taip dažnai kaldinti ar leisti į apyvartą. Vis dėlto šios monetos išliks galiojančia atsiskaitymo priemone, ir jomis bus galima mokėti visose prekybos vietose.

Svarbu žinoti, kad apvalinimo taisyklės galios tik atsiskaitant grynaisiais pinigais. Jos netaikomos šiais atvejais:

• Atsiskaitymams negrynaisiais pinigais (pavyzdžiui, banko kortelėmis).
• Atsiskaitymams dovanų kuponais, čekiais ar kortelėmis.
• Lojalumo kortelėse sukauptais pinigais.
• Socialinėmis kortelėmis.
• Darbo užmokesčiui ir kitoms su darbo santykiais susijusioms išmokoms.
• Pensijoms ir kitoms socialinės apsaugos išmokoms.
• Keičiamos valiutos sumoms.
• Mokesčiams ir kitoms panašioms operacijoms.

Centų atsisakoma dėl noro sumažinti jų dažną gaminimą

Lietuvos bankas pabrėžia, esą apvalinimas yra neutralus tiek pardavėjui, tiek pirkėjui. „Ilguoju laikotarpiu susidarę skirtumai išsilygintų“, – teigia Lietuvos bankas. Tai reiškia, kad pirkėjas, mokėdamas grynaisiais, kartais sumokės 1 ar 2 centais mažiau, o kartais – 1 ar 2 centais daugiau nei apskaičiuota suma. Tokia sistema esą padės sumažinti smulkių monetų apyvartą ir sutaupyti lėšų, kurios iki šiol buvo skiriamos jų gamybai.

Lietuvos banko duomenimis, nuo euro įvedimo šalyje gyventojai pametė 2,4 mln. Eur vertės 1 ir 2 centų monetų. Statistika rodo, kad tik apie trečdalis šių monetų yra pakartotinai leidžiamos į apyvartą ir aktyviai cirkuliuoja ekonomikoje. Likusios monetos dažnai lieka stalčiuose, piniginėse ar tiesiog pametamos. Dėl to bankas turi nuolat kaldinti naujas monetas arba pirkti jas iš kitų valstybių – nuo euro įvedimo tam jau išleista 4,8 mln. Eur, kasmet vidutiniškai po 0,5 mln. Eur.

Baiminamasi, jog centų atsisakymas gali pakelti kainas vartotojų nenaudai

Nors Lietuvos bankas tikina, kad apvalinimas bus neutralus, dalis žmonių visgi išreiškia susirūpinimą, kad ilguoju laikotarpiu dėl šios tvarkos gali nukentėti pirkėjai.

Juk gali būti, kad prekybininkai suapvalins kainas į didesnę pusę joms dar būnant lentynose. Tai ypač realu, jei prekės kaina baigiasi 5 ar 7 centais – vietoj to, kad apvalintų žemyn, kaip tai nurodo naujosios taisyklės, kai kurie pardavėjai gali gudrauti. Jie gali iš anksto pakelti kainą iki 8 centų ribos, taip užtikrindami, kad galutinis apvalinimas mokant grynaisiais visada būtų jiems naudingas. O tai reikštų kelių centrų praradimą nuo kiekvienos įsigytos prekės, tad per mėnesį išleidžiamų pinigų suma gali šoktelėti keliais eurais.

Parengta pagal Lietuvos Respublikos Seimo informaciją.