Nuo vamzdžių iki stogo: ką žiema namuose „patikrina“ pirmiausia?

Atėjusi žiema namams tampa tikru išbandymu – šaltis, sniegas ir intensyvesnis šildymas atskleidžia silpnąsias būsto vietas

Draudimo bendrovės BTA duomenys rodo, kad šią žiemą jau fiksuota daugiau su sniegu ir šalčiu susijusių žalų nei pernai – užregistruota dešimtys atvejų, o bendra suma siekia keliasdešimt tūkstančių eurų.

BTA turto ir specialiųjų rizikų draudimų žalų skyriaus vadovo Mindaugo Ratkevičiaus teigimu, dažniausiai žiemos metu fiksuojamos žalos yra susijusios su vandentiekio ir šildymo sistemomis bei pastatų konstrukcijomis.

„Dažniausiai fiksuojame užšalusius ir trūkusius vamzdžius, šildymo sistemų gedimus, taip pat stogo pažeidimus dėl sniego ir ledo. Kalbant apie didžiausius nuostolius, brangiausios žalos neabejotinai yra gaisrai. Atšalus orams jų akivaizdžiai padaugėja – žmonės intensyviau kūrena krosnis, židinius, jungia papildomus elektrinius šildytuvus“, – sako M. Ratkevičius.

Žiema išryškina silpnąsias vietas

BTA praktika rodo, kad žiemą dažniausiai išryškėja tos būsto silpnosios vietos, kurios šiltesniu sezonu lieka nepastebėtos.

„Be užšąlančių ir trūkstančių vamzdžių, ypač nešildomose patalpose, sodo nameliuose ar retai naudojamuose būstuose, kita įprasta problema – šildymo sistemų gedimai: senos krosnys, netvarkingi židiniai ar nevalyti dūmtraukiai. Žiemą taip pat dažnėja stogo pažeidimai dėl sniego ir ledo svorio, o atšilimų metu riziką kelia tirpstantis sniegas, kuris gali patekti į pastato vidų ir sukelti užliejimus“, – teigia M. Ratkevičius.

Vis dėlto didžiausios finansinės pasekmės, kaip pabrėžia M. Ratkevičius, dažniausiai siejamos su gaisrais, kurių rizika padidėja dėl intensyvesnio kūrenimo ir papildomų šildymo prietaisų naudojimo.

„Gaisras dažnai sunaikina ne tik patį būstą, bet ir visą jame buvusį turtą, o kartais nukenčia ir kaimynai, todėl tokios žalos sumos paprastai būna kelis ar net keliolika kartų didesnės nei, pavyzdžiui, vandens užliejimo atvejais“, – akcentuoja BTA turto ir specialiųjų rizikų draudimų žalų skyriaus vadovas.

Svarbu įvertinti rizikas

Eksperto teigimu, didžioji dalis žiemos laikotarpiu patirtos žalos kyla ne iš tyčinio neatsargumo, o iš paprastų, kasdienių sprendimų, kai neįvertinamos sezono rizikos.

„Viena dažniausių klaidų – per retai prižiūrima šildymo sistema: nevalyti dūmtraukiai, senos ar netvarkingos krosnys, nepatikrinti židiniai. Taip pat žmonės neretai perkaitina elektros tinklą, jungdami kelis šildymo prietaisus į vieną lizdą ar palikdami juos veikti be priežiūros. Kiti, išvykdami ilgesniam laikui, per daug sumažina šildymą, dėl ko užšąla vamzdžiai ir vėliau užliejamas būstas“, – pabrėžia BTA turto ir specialiųjų rizikų draudimų žalų skyriaus vadovas.

Pasak jo, visais šiais atvejais žmonės nesiekia padaryti žalos – tiesiog neįvertina žiemos rizikų. Tačiau stiprėjant šalčiui, net ir smulki klaida gali virsti labai brangiu nuostoliu.

Verta patikrinti dar prieš prasidedant šalčiams

Šį sezoną sniego sukeltų žalų dar gali daugėti – dalis pažeidimų išryškėja tik po kelių dienų ar atšilimo, o didelis sniego kiekis kai kuriose vietovėse vis dar išlieka papildoma apkrova pastatams. Vis dėlto, pasak eksperto, nemažos dalies nuostolių galima išvengti, jei dar prieš stipresnius šalčius skiriama laiko būsto „silpnųjų vietų“ patikrai.

„Pirmiausia verta įvertinti, ar sniegas ir ledas neturi kur kauptis ant stogo, ar vanduo turi kur nubėgti, o latakai nėra užsikimšę. Taip pat pravartu pasirūpinti ir sniego nuvalymu nuo stogų, o namuose palaikyti stabilią temperatūrą ir iš anksto numatyti, kas prižiūrės būstą, jei išvykstama ilgesniam laikui“, – akcentuoja M. Ratkevičius.

Ekspertas atkreipia dėmesį, kad žiemą net ir tvarkingai prižiūrimuose namuose rizikos visiškai išvengti ne visada įmanoma, ypač kai orai keičiasi, o stichijos padarinių neįmanoma prognozuoti tiksliai. Tokiose situacijose draudimo apsauga tampa finansiniu saugikliu, leidžiančiu sumažinti netikėtų išlaidų naštą ir greičiau susitvarkyti su padariniais.

Pranešimą parengė Raminta Ramanauskaitė, co:agency komunikacijos agentūra.

Už pranešimų spaudai turinį atsako juos parengę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.