Nuo vilų Viduržemio jūroje iki augančių mokesčių: ar Lietuvoje baigsis aukso amžius?

NT Graikijoje ir Ispanijoje keičia brangų būstą Lietuvoje

Ne paslaptis, kad Lietuvoje gyvena dalis žmonių, kurie gyvena gerai kaip niekad – šimtatūkstantinės vilos Graikijoje, nekilnojamas turtas Ispanijoje ir kitose šalyse, kuriose saulė kaitina dažniau nei Lietuvoje, o geopolitinės grėsmės teatrodo kaip kažkur pasaulyje vykstantys ir tolimi procesai.

Ir, nors dalis Lietuvos gyventojų pragyvenimo lygiu šalyje skundžiasi, kiti, panašu, čia gyvena svajonių gyvenimą – mat lietuvių sukauptas turtas jau viršijo užsieniečių investicijas Lietuvoje [1].

„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas komentavo, kad tokį lietuvių pasirinkimą lėmė ne tik geopolitinės grėsmės, bet ir kiti faktoriai, kad žmonės tiesiog ėmė diversifikuoti savo investicijas ir dalį jų nukreipti į Ispaniją ar kitur.

Viena jų – gerokai subrangęs nekilnojamasis turtas (NT) Lietuvoje. Pasak A. Izgorodino, būstas brango ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje, kol galiausiai tapo nebe toks patrauklus, kai užsienyje kainos tapo prieinamesnės.

„Mes, kaip šalis, turime daugiau turto užsienyje negu mes esame skolingi užsieniui. Tai, iš dalies, geras ženklas, kad tai suteikia tam tikro stabilumo. Mes eksportuojame , kaip valstybė, daugiau nei importuojame pastaraisiais metais, reiškia, kad pinigai ateina į Lietuvą“, – sakė SEB ekonomistas Tadas Povilauskas.

Kalbant apie lietuvių investicijas užsienyje, Europos centrinis bankas (ECB) apskaičiavo, kad per tris metus užsienio įmonių investicijos Lietuvoje sumažėjo nuo 83 iki 74 procentų bendrojo vidaus produkto (BVP), kai tuo tarpu Lietuvos įmonių investicijos kitose šalyse išaugusios nuo 9 iki 14 proc. BVP.

Tarp dažniausiai pasitaikančių krypčių, kurias įmonės pasirenka savo plėtrai įvardyta JAV, taip pat kaimyninės valstybės – Latvija ir Estija, o taip pat šalys, kuriose dar neįvestas euras.

O patys lietuviai, panašu, dar konservatyviai laiko savo sukauptą turtą – grynaisiais arba banke. Būtent toks turtas esą sudaro 38 proc. lietuvių turto nuo BVP.

Politikų turtas užsienyje: nuo vilų Ispanijoje iki riešutų ūkių Turkijoje

O štai vien Lietuvos politikai ir pareigūnai užsienyje jau valdo nekilnojamojo turto už daugiau nei 23 mln. eurų. Butai Ispanijoje, namai Turkijoje, žemės sklypai Belgijoje – politikų turto žemėlapis driekiasi per visą Europą.

Kai kurie pripažįsta, kad tai – ne tik investicijos. Seimo narys Rimas Jonas Jankūnas atvirai sako, jog butą Ispanijoje įsigijo dėl „idiotiškos vyriausybės politikos“. Tuo metu kiti vengia komentarų – Rimantas Vyžintas nenurodo, kur yra jo būstas, o Ignas Vėgėlė apie savo turtą išvis nekalba.

Yra ir tokių, kurie svetur uždirba – Dainoras Bradauskas vieną iš butų Turkijoje nuomoja, o premjeras Gintautas Paluckas investavo į 6 hektarų riešutų ūkį. Įspūdingą 900 tūkst. eurų vertės būstą Atėnuose deklaravo ir Vilniaus tarybos narys Jonas Kazlauskas.

Tuo tarpu turtų skirtumai tarp politikų – milžiniški: nuo milijonierių, kaip Viktoras Uspaskichas (4,5 mln. eurų), iki vos kelis tūkstančius eurų turinčių vadovų. Pagal naujausias deklaracijas turtingiausias – verslininkas Audrius Zakas (141,8 mln. eurų), o skurdžiausias – aplinkos ministras Povilas Poderskis, turintis tik 2 tūkst. eurų santaupų.

Augančios pajamos ir mokesčiai gali išbalansuoti šalies ekonomiką

Tuo tarpu aukso amžius Lietuvoje gali ilgai netrukti, mat ekonomistas Žygimantas Mauricas įspėja apie galimą nuosmukį jau 2028-aisiais. Pasak jo, pensijų ir minimalaus atlyginimo didinimas kartu su pensijų fondų lėšų atsiėmimu sukurs trumpalaikę gerovės iliuziją, tačiau vėliau išbalansuos biudžetą. Mauricas prognozuoja, kad deficitas gali viršyti 3 proc. BVP, o valdžiai teks svarstyti naujus mokesčių didinimus – gyventojų laukia sunkios „pagirios“.

Visgi trumpuoju laikotarpiu pajamos augs: nuo kitų metų minimali alga didės 11 proc. – iki 836 eurų „į rankas“. Premjerė Inga Ruginienė tikina, kad tai pagerins gyvenimo kokybę, tačiau verslininkai perspėja apie galimą kainų kilimą ir pelningumo mažėjimą.

Ekspertai siūlo MMA augimą derinti su mokesčių lengvatomis ar NPD didinimu, kad našta nebūtų vien tik ant darbdavių pečių.

Tuo pat metu mokesčių našta jau didėja – pakelti gyventojų pajamų, PVM, NT ir pelno mokesčiai, įvesti nauji cukraus bei draudimo mokesčiai, o surinktos lėšos skiriamos gynybai. Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas neatmeta, kad ateityje kils ir kiti tarifai, o gyventojams bei smulkiajam verslui tai reikš didesnes sąnaudas.

Vyriausybė ramina, kad tokia politika būtina, jog šalis išliktų atspari ekonominiams ir geopolitiniams iššūkiams – net jei po šio „aukso amžiaus“ teks susiveržti diržus.