Nuogąstavimai dėl nuolatinės revakcinacijos pamažu pradeda pildytis: silpnam imunitetui gali prireikti ir ketvirtos dozės

Ketvirtoji vakcinos dozė jau netrukus – mitai ir teorijos virsta realybe

Vos tik prakalbus apie trečiąją arba kitaip – sustiprinančiąją vakcinos nuo COVID-19 dozę, viešoje erdvėje pasipylė nuogąstavimai – nejaugi šias vakcinas reikės leistis nuolat? Abejones dėl šių vakcinų veiksmingumo dar labiau sustiprina trečiadienį pasirodžiusios rekomendacijos iš ligų prevencijos ir kontrolės centro (angl. CDC), kuriose teigiama, kad žmonėms, kurių imunitetas dėl sveikatos būklės yra susilpnėjęs, gali būti skiriama ketvirtoji mRNA vakcina nuo koronaviruso [1].

Dar rugpjūčio mėnesį buvo pasirodžiusi informacija apie sustiprinamąsias (trečiąsias) dozes žmonėms, turintiems nusilpusį imunitetą, mat žmogaus imunitetas po pirmųjų vakcinos dozių gali būti ne pilnai susiformavęs.

Neilgai truko, kol ši rekomendacija atsirado ir Lietuvoje, o netrukus, jau spalio pradžioje sveikatos apsaugos ministerija informavo (SAM), kad skiepytis sustiprinančiąja doze yra kviečiami visi, vyresni nei 18 metų Lietuvos gyventojai, kurie pagal pilną vakcinavimo schemą nuo COVID-19 buvo paskiepyti ne anksčiau nei prieš 180 dienų [2].

Tokie sprendimai nestebina, mat dar vasaros pabaigoje buvo pasirodžiusi informacija, kad Lietuva jau yra rezervavusi vakcinų nuo koronaviruso bent trejiems metams į priekį, o jų atsisakyti negali [3].

Natūraliai kyla klausimas – iš kur žinoma, kiek laiko tęsis pandemija? Galbūt ji baigsis kitais metais ir jokių vakcinų nebereikės?

Judame toliau.

Izraelio „vakcinų caras“ Salmanas Zarka jau buvo informavęs apie tai, kad COVID-19 liks su mumis, o stiprinančios vakcinos gali būti pritaikytos pagal tuo metu vyraujančias koronaviruso atmainas. S. Zarka rugsėjį jau paragino Izraelį ruoštis ketvirtajai vakcinos dozei [4].

Kiekvienas gyventojas savo krepšelyje turės po aštuonias vakcinas?

Diskusijas dar labiau pakurstė Europos Komisijos ir farmacijos bendrovių „BioNTech ir Pfizer“ gegužės 20 d. pasirašyta sutartis, pagal kurią ES valstybių narių vardu 2021-2023 m. laikotarpiu buvo rezervuota dar 1,8 mlrd. vakcinų dozių. Numatoma, kad pagal šią sutartį bus galima įsigyti 900 mln. dozių, pritaikytų dabartinėms viruso atmainoms su galimybe įsigyti dar tiek pat [5].

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros doc. Dr. Vaidotas A. Vaičaitis paskaičiavo, kad su tokiais kiekiais vakcinų, kiekvienam žmogui jų bus skiriama maždaug po aštuonias.

Minėtame „Pfizer“ pranešime spaudai teigiama, kad jų pagamintos naujos 900 mln. dozės pagal šią Sutartį turi būti pristatytos į Europos Sąjungą nuo 2021 m. iki 2023 m. Visgi, Sutartyje rašoma apie 3 metų terminą šiai Sutarčiai įgyvendinti. Kaip ten bebūtų, visiškai neaišku, kodėl mums reikia įsipareigoti pirkti šias vakcinas iki 2023 ar net 2024 metų? – svarstė V. A. Vaičaitis [6].

Pinigai, sumokėti už skiepus nuo COVID-19 tiesiog nuleidžiami į unitazą

Nors vakcinomis Lietuva pasipildo nuolat, panašu, kad lėšos yra švaistomos vėjais. Vos prieš keletą dienų SAM pranešė, kad Lietuvoje vėl daugėja išpilamų vakcinų dozių.

Anot ministerijos Elektroninės sveikatos sistemos ir informacinių išteklių skyriaus patarėjo Luko Galkaus, vien per rugpjūtį buvo išpilta 4 tūkst., rugsėjį - 4,4 tūkst. ir spalį – net 5,6 tūkst. vakcinos dozių [7].

Nuo vakcinacijos pradžios Lietuvoje jau skaičiuojama 37,3 tūkst. utilizuotų skiepų dozių. Tokie rezultatai, pasak L. Galkaus, yra dėl sumažėjusių skiepų apimčių ir plečiamu skiepijančių įstaigų tinklu. Vakcinos išpilamos dėl to, kad jos tampa nebetinkamos naudoti, jei yra atšildomos, o užsiregistravęs žmogus neatvyksta.

Vakcinacijos procesas stoja, bet siuntos su vakcinomis ir toliau keliauja į Lietuvą. Gamintojai „BioNTech ir Pfizer“, „Janssen Pharmaceutica NV“ ir „AstraZeneca“ praėjusią savaitę pristatė dar tris COVID-19 vakcinų siuntas, kuriose iš viso buvo 157 260 vakcinos dozių [8].