Nuotolinis darbas: svarstomi pokyčiai – darbuotojai gautų daugiau laisvės?

Svarstomi Darbo kodekso pakeitimai: darbuotojai galėtų patys planuoti darbo laiką

Lietuvos politikai ruošia permainas, kurios gali kardinaliai pakeisti nuotolinio darbo taisykles. Seimo narys ir advokatas Ignas Vėgėlė atkreipė dėmesį į netikėtą siūlymą Darbo kodekse, kuris numato daugiau laisvės darbuotojams – bet kartu kelia nemažai klausimų darbdaviams.

Ką planuojama keisti? Siūloma įtvirtinti, kad dirbant nuotoliniu būdu, darbuotojas pats galės skirstyti savo darbo laiką „savo nuožiūra“, žinoma, nepažeisdamas maksimalių darbo ir minimalių poilsio reikalavimų. Kitaip tariant, – dirbti, kada nori ir kada gali [1].

Dar viena įdomi detalė: darbuotojui būtų suteikta oficiali teisė „atsijungti“ nuo skaitmeninių įrenginių nedarbo metu ir būti visiškai nepasiekiamam darbdaviui. Skamba kaip darbuotojų svajonė, tiesa? Tačiau Vėgėlė sako, kad čia slypi ir logikos spraga.

„Neaišku, kaip darbdavys galės žinoti, kada darbuotojas dirba, o kada ilsisi, jei pats darbuotojas tą nusprendžia. Bet kartu jis turi teisę būti nepasiekiamas nedarbo metu. Tai įneša painiavos“, – sako Seimo narys.

Pasak Vėgėlės, iki šiol tokie dalykai buvo sprendžiami darbuotojo ir darbdavio susitarimu, o naujos pataisos gali sukelti daugiau neaiškumų nei naudos. Jis viliasi, kad galutinėje svarstymo stadijoje įstatymo tekstas bus labiau subalansuotas ir nepaliks abiejų pusių nežinioje.

Siūloma nubrėžti aiškią ribą tarp darbo ir asmeninio gyvenimo

Tokią iniciatyvą pristatė socialdemokratas Algimantas Radvila. Jo siūlymas jau peržengė pirmąjį Seimo barjerą – ketvirtadienį po pateikimo už pataisas balsavo 53 Seimo nariai, prieš buvo trys, dar 17 susilaikė. Artimiausiu metu projektas keliaus į Socialinių reikalų ir darbo bei Žmogaus teisių komitetus, o galutinis sprendimas planuojamas rudenį [2].

Pasak projekto autorių, tokia teisė darbuotojams jau seniai galioja kai kuriose Europos valstybėse – tarp jų Belgijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Slovėnijoje, Ispanijoje ir Slovakijoje. Idėją palaiko ir Europos Komisija, kuri dar pernai pradėjo diskusijas dėl sąžiningo nuotolinio darbo principų bei teisės atsijungti.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas neslepia, kad palaiko šią iniciatyvą ir sako, jog darbdaviai neturi teisės trukdyti žmonėms po darbo valandų.

„Esu prieš, kad darbuotojams būtų skambinama vakarais, naktimis ar per išeigines. Žmonės turi teisę į ramybę“, – teigia jis.

Panašios pozicijos laikosi ir Žmogaus teisių komiteto vadovas Laurynas Šedvydis. Jo nuomone, problema akivaizdi – kai kurie darbdaviai piktnaudžiauja savo teisėmis, reikalaudami darbuotojų dėmesio net ir po darbo laiko.

Pasisektų ne visiems

Nors daugumai nuotoliniu būdu dirbančių darbuotojų siūloma suteikti teisę būti nepasiekiamiems po darbo valandų, šiai taisyklei numatoma išimtis – darbuotojai, dirbantys nacionalinio saugumo, ekstremalių situacijų valdymo ir kitose valstybės kritinėse srityse. Jiems siūloma išlaikyti pareigą būti pasiekiamiems bet kuriuo metu, nes nuo jų greito reagavimo priklauso valstybės saugumas ir kitų institucijų veikla [3].

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Arvydas Pocius pabrėžia, kad šie darbuotojai atlieka ypač svarbias funkcijas, kurių nesvarbu, ar tai būtų naktis, savaitgalis ar šventės – jie privalo būti pasirengę veikti nedelsiant. Todėl jiems negalima suteikti teisės „atsijungti“ nuo darbo ryšių technologijų ir būti nepasiekiamiems ne darbo metu.