Nuotoliu Davose dalyvavęs D. Trumpas pareiškė stabdantis klimato kaitos beprotybę JAV

D. Trumpas paskelbė apie JAV sprendimą trauktis iš Paryžiaus klimato susitarimo

Nuotoliu prie Davose vykstančio Pasaulio ekonomikos forumo prisijungęs Donaldas Trumpas drebina pasaulį iš esmės – paskelbė apie Jungtinių Valstijų pasitraukimą iš Paryžiaus klimato susitarimo, teigdamas, kad susitarimas nesąžiningai apsunkina JAV ekonomiką, o tokios šalys kaip Kinija laisvai teršia aplinką.

D. Trumpas pasirašė šį įsaką praėjus vos kelioms valandoms po to, kai grįžo į valdžią, ir tai buvo jo antrasis pasitraukimas iš susitarimo, kai 2021 m., vadovaujant Joe Bidenui, vėl prie jo buvo prisijungta [1].

Šis sprendimas priimtas pasaulyje vyraujant rekordiniams karščiams, niokojantiems miškų gaisrams ir griaunantiems uraganams – įvykiams, kuriuos mokslininkai sieja su klimato kaita. Kritikai įspėja, kad šis žingsnis trukdys pasaulinėms pastangoms kovoti su kylančia temperatūra, ypač kai pasaulis stengiasi pasiekti savo tikslą apriboti atšilimą iki 1,5 °C.

D. Trumpas taip pat išleido plataus masto įsakymus, kuriais skatinamas iškastinio kuro naudojimas, stabdomi vėjo jėgainių projektai federalinėse žemėse ir atšaukiama J. Bideno laikų klimato politika, o tai reiškia, kad JAV aplinkosaugos prioritetai smarkiai keičiasi. Ekspertai įspėja, kad tai gali pakenkti Amerikos žaliųjų technologijų konkurencingumui ir padidinti klimato riziką visame pasaulyje.

Tačiau amerikiečiai džiaugiasi, kad nuo jų pečių bus nuimta galybė rūpesčių – pavyzdžiui, niekas nebeįsakinės, kokį automobilį galima vairuoti.

Amerikos aukso amžius prasideda: drąsios reformos, taika ir ekonomikos atgimimas

Vos į Baltuosius rūmus įžengęs D. Trumpas jau paskelbė ir apie naują etapą, kurio tikslas – sukurti stipresnę, turtingesnę ir vieningesnę Ameriką nei bet kada anksčiau. Jo vadovaujama administracija pradėjo intensyvų darbą atgaivinant ekonomiką, kovojant su infliacija ir mažinant vyriausybės išlaidas. Vienas iš svarbiausių sprendimų – panaikinti perteklinius reguliavimus bei atšaukti Žaliąjį kursą, kurį D. Trumpas skambiai pavadino „Žaliuoju sukčiavimu“. Kartu buvo nutraukti privalomieji elektrinių automobilių reikalavimai [2].

Reaguodamas į energetikos krizę, prezidentas energetikos srityje paskelbė nacionalinę nepaprastąją padėtį, siekiant išnaudoti JAV naftos ir dujų atsargas bei sumažinti energijos kainas. Taip pat pradėta didžiausia reguliavimo mažinimo kampanija istorijoje – už kiekvieną naują reguliavimą naikinama 10 senų. Greta to siūloma reikšmingai – iki 15 % sumažinti mokesčius įmonėms, gaminančioms JAV, o užsienio bendrovėms, nevykdančioms veiklos Amerikoje, taikyti tarifus, generuojančius šimtus milijardų dolerių.

D. Trumpas taip pat ėmėsi griežtų priemonių pasienio apsaugai, paskelbdamas nepaprastąją padėtį ir dislokuodamas kariuomenę, kad būtų sustabdytas nelegalus imigrantų srautas.

Taip pat kaip vienas reikšmingiausių vertybinių laimėjimų nurodoma naujosios administracijos priimta oficiali politika, pripažįstanti tik dvi lytis – vyro ir moters bei uždraudžianti translyčiams dalyvauti moterų sporte ir apribojanti lyties keitimo operacijas.

Nuotolinio susitikimo metu kalbėdamas D. Trumpas taip pat pabrėžė, kad NATO narės paragintos didinti gynybos išlaidas iki 5 % BVP, kad sumažėtų finansinė našta JAV.

Šalia vidaus reformų D. Trumpas siekia ir pasaulinės taikos, pradėdamas derybas dėl karo tarp Rusijos ir Ukrainos užbaigimo.

Tuo tarpu investicijos į šalies ekonomiką taip pat pasiekia rekordines aukštumas – tokios kompanijos kaip „SoftBank“ ir „Oracle“ įsipareigojo investuoti trilijonus dolerių į dirbtinio intelekto ir gamybos plėtrą.

Baigdamas savo kalbą Pasaulio ekonomikos forume prezidentas paragino šalį ruoštis svarbiems įvykiams – nepriklausomybės 250-mečiui, Pasaulio čempionatui ir Olimpinėms žaidynėms, kurios taps dar viena galimybe sustiprinti JAV kaip pasaulinio lyderio įvaizdį.

Per savo prezidentavimo savaitę D. Trumpas jau pradėjo iš pagrindų „valyti“ Ameriką

Vos per pirmąsias savo prezidentavimo valandas D. Trumpas pasirašė daugybę vykdomųjų įsakymų, kurie smarkiai keičia JAV vidaus ir užsienio politiką, atšaukdamas J. Bideno priimtus sprendimus. Jis suteikė malonę apie 1 500 sausio 6 d. riaušių dalyvių ir atšaukė visus su jais susijusius teismo procesus. Nutrauktas dalyvavimas Paryžiaus klimato susitarime, sustabdytas „TikTok“ įstatymo vykdymas, sugriežtinta imigracijos politika ir paskelbta pasienio krizė „invazija“.

Tarp svarbių sprendimų – sankcijų Izraelio nausėdijoms Vakarų Krante atšaukimas, Kubą vėl buvo nuspręsta įtraukti į terorizmą remiančių valstybių sąrašą, nutrauktos įvairovės ir lygybės programos federalinėse agentūrose, grąžintos translyčiams kariams skirtos apribojimo taisyklės. D. Trumpo administracija ėmėsi ir nacionalinės energetikos stiprinimo: leista naftos ir dujų žvalgyba Aliaskoje.

Taip pat įvesti tarifai Kanados ir Meksikos prekėms, o Meksikos įlanka buvo pervadinta į „Amerikos įlanką“.