Nustatytas genetinis ryšys tarp įprastų kraujo tyrimų rezultatų ir psichikos sutrikimų

Kraujo biomarkeriai yra susiję su psichikos ligomis

Tiesa ta, jog visai neseniai analizuoti psichikos sveikatos sutrikimai, įskaitant depresiją, šizofreniją ir anoreksiją, rodo sąsajas su tam tikrais biologiniais žymenimis, nustatytais atliekant įprastinius kraujo tyrimus. Tai parodė gana nauji ir beveik milijonui žmonių atlikti genetiniai, biocheminiai bei psichiatriniai duomenų tyrimai [1].

Ko gero, neretai vartojamas pasakymas „sveikas kūnas tolygu ramus protas“ turi išties nemenką reikšmę. Žinoma, žmonės dažnai mano, kad psichinė sveikata yra atskirta nuo fizinio kūno sveikatos, tačiau tai toli gražu nėra tiesa, mat yra aiškūs įrodymai, jog daugelis biocheminių medžiagų, susijusių su tokiomis ligomis kaip diabetas bei autoimuninės ligos, tiesiogiai veikia mūsų smegenų funkcijas. Būtent todėl didžioji dalis tyrimų bandė tai išspręsti sutelkdami dėmesį į medžiagas, vadinamas biomarkeriais, kuriuos galima lengvai išmatuoti kraujyje.

Šis žymuo yra tarsi pėdsakas organizme, atitinkantis tam tikros ligos ar proceso požymius. Tai itin dažnai susiję su tokiais dalykais kaip cholesterolis, cukraus kiekis kraujyje, kepenų fermentai, vitaminai ar uždegimo žymenys. Nukrypimus parodo gydytojo paskirtas kraujo tyrimas.

Na, o biomarkeriai, rasti atliekant įprastinius kraujo tyrimus, yra naudingi, nes jiems įtakos turi tiek dieta, tiek gyvenimo būdas arba gydymas vaistais.

Genetika padeda įvertinti ligų riziką

Ne paslaptis, jog dažnai labai sunku ištirti kraujo biomarkerių vaidmenį psichikos sveikatos atžvilgiu. Tuo tarpu daugelis šios srities tyrimų dažnai nėra pakankamai didelio masto ir reikšmės, jog būtų galima daryti vienareikšmiškas bei patikimas išvadas.

Nepaisant to, vienas iš sprendimų yra pažvelgti į genetinę įtaką psichinėms ligoms ir kraujyje išmatuotoms medžiagoms. Kitaip tariant, genetikos analizavimas yra naudingas, kadangi nūdienoje turime duomenų iš milijonų asmenų, kurie savanoriškai dalyvavo moksliniuose tyrimuose.

Psichikos ligos ir kraujo biomarkeriai iš esmės yra tai, ką genetikai vadina „sudėtingais bruožais“. Juose savo ruožtu dalyvauja daug genų, kuriems daro įtaką ir aplinkos veiksniai. Plačiai paplitę genetiniai duomenys, be kita ko, leido ištirti, kaip daugybė mažų DNR sekos (arba „variantų“) pokyčių daro įtaką psichinėms ligoms. Taigi, paaiškėjo, kad tie patys variantai taip pat gali būti susieti su išmatuotu biomarkerių kiekiu kraujyje.

Pavyzdžiui, konkretaus geno variantas gali padidinti riziką susirgti šizofrenija ir gali būti susijęs su kraujyje cirkuliuojančio vitamino kiekio sumažėjimu [2]. Daugelis šių variantų taipogi neretai rodo psichikos ligos riziką, ilgainiui galinčią padaryti dar daugiau žalos.

Tarp kitko, neseniai atliktas tyrimas užsimojo panaudoti genetiką, jog ištirtų ryšį tarp devynių psichikos sveikatos sutrikimų ir 50 faktorių, išmatuotų atliekant įprastinius kraujo tyrimus, tokius kaip cholesterolio, vitaminų, fermentų bei uždegimo rodiklių. Beje, buvo naudojami duomenys iš didelio masto kitų žmonių atliktų tyrimų, iš viso įtraukiant beveik milijono savanorių duomenis.

Galiausiai patvirtinta, kad egzistuoja vadinamoji genetinė koreliacija tarp kraujo biomarkerių ir psichikos ligų, kuri yra daug labiau paplitusi nei manyta anksčiau.

Kraujo tyrimai gali nustatyti su psichikos sutrikimais susijusius biologinius žymenis

Kai kuriuose tyrimuose dažnai akcentuojamas genetinės koreliacijos santykis tarp baltųjų kraujo kūnelių skaičiaus ir depresijos. O tai gali reikšti, jog dalis procesų mūsų kūne turi nemenkos įtakos ir psichikai. Kita vertus, jeigu galėtume tiksliau nustatyti tokio proceso rezultatus, tai padėtų geriau suprasti, kas gi sukelia depresiją, dėl to gydymo pritaikymas taptų nepalyginamai efektyvesnis.

Visgi siekiant atskirti koreliaciją nuo priežastinio ryšio medicinoje, tariamas „aukso vertės“ standartas galėtų būti pagrįstas klinikiniais tyrimais, kurių metu atsitiktinai pacientai gautų tikrą gydymą arba placebą, nors, ne paslaptis, kad tokio tipo bandymai yra brangūs bei sudėtingi.

Nepaisant to, buvo panaudoti DNR variantai, susiję su kraujo biomarkerių pokyčiais, – pastarieji turėjo veikti kaip natūralus klinikinis tyrimas. Na, o šis procesas, kaip žinia, pasitarnauja tuo, jog mes atsitiktinai paveldime DNR variantus iš savo tėvų, panašiai kaip klinikinio tyrimo dalyviai atsitiktinai gauna gydymą arba placebą.

Tai, žinoma, keblus metodas, o rezultatus reikia interpretuoti itin atidžiai.

Šiaip ar taip, rasti įrodymai, kad kai kurios kraujyje išmatuotos medžiagos iš tikrųjų gali būti susijusios su dalies psichinių ligų priežastimi. Pavyzdžiui, su imunine sistema susiję baltymai iš tikrųjų siejami su depresija, šizofrenija bei anoreksija.

Tačiau reikia dirbti ir toliau, siekiant nustatyti, kaip kraujas ir skirtingos jo patikros priemonės yra susijusios su šiais sutrikimais, ir išsiaiškinti, kaip juos galima efektyviau pagydyti.