Nustatytas ryšys tarp COVID-19 vakcinų ir smegenų venų trombozės

Dar vienas šalutinis efektas, siejamas su COVID-19 vakcina

Gegužės 18 d. paskelbtas sensacingas tyrimas pavadinimu „Galvos smegenų venų trombozės ryšys su mRNA COVID-19 vakcinomis: Pasaulio sveikatos organizacijos farmakologinio budrumo duomenų bazės neproporcingumo analizė“ (angl. „Association of Cerebral Venous Thrombosis with mRNA COVID-19 Vaccines: A Disproportionality Analysis of the World Health Organization Pharmacovigilance Database") [1].

Šiame tyrime pateikiama plačiajai visuomenei ypač aktuali informacija, apie kurią daugelis tradicinės žiniasklaidos šaltinių vis dar tyli. Moksliniame straipsnyje teigiama, kad po kai kurių „ChAdOx1 nCoV-19“ vakcinų nuo 2019 m. aptiktos koronavirusinės ligos COVID-19, buvo pranešta apie smegenų venų trombozės (CVT) atvejus.

CVT yra sudėtingas neurologinis defektas, galintis pasibaigti mirtimi. Grupės tyrėjų paskelbtame tyrime atskleisti faktai dar bus tikrinami, tačiau jau dabar jie kelia nerimą. Jeigu platesnio masto tyrimas bus patvirtintas kaip legitimus, CVT taps viena didžiausių rizikų, siejamų su COVID-19 vakcinomis.

Nutylėtas vakcinos pavojus – smegenų venų trombozė

Jau keletą metų girdime įvairius ekspertų teiginius, jog COVID-19 pandemijai suvaldyti ypač svarbus kolektyvinio imuniteto susidarymas. Viena jo sąlygų yra ir visuomenės vakcinacija, tačiau tai vis dar kelia pagrįstų klausimų: ar vakcinos yra tikrai pakankamai ištirtos ir išmėgintos? Ar jos nekelia žalos žmogaus sveikatai ar net gyvybei?

Šiuo metu pasaulyje COVID-19 vakcinacijai naudojamos dvi mRNA pagrindu sukurtos vakcinos: „BNT162b2" („Pfizer-BioNTech") ir „mRNA-1273" („Moderna)“. Taip pat naudojama ir rekombinantinė adenovirusinio vektoriaus vakcina „ChAdOx1 nCoV-19“ geriau žinoma kaip „AstraZeneca."

Nors šios vakcinos yra laikomos daugiau ar mažiau veiksmingomis prieš COVID-19 infekciją dėl savo gebėjimo neutralizuoti antikūnų susidarymą, pranešta apie keletą šalutinių poveikių, kurie negali būti nutylėti.

Skelbiama, kad COVID-19 vakcinos gali sukelti smegenų venų trombozę ir trombocitopeniją. Tai siejama su mechanizmu, susijusiu su patologinių antikūnų prieš trombocitų faktorių 4 (PF4) gamybą, dėl ko ir atsiranda sisteminė venų trombozė.

Vos pradėjus skiepyti COVID-19 vakcina, buvo pranešta apie smegenų trombozės atvejus, susijusius su COVID-19 vakcina, o kai kurie iš jų buvo mirtini. Smegenų trombozė yra retas sveikatos sutrikimas, todėl sąsaja su COVID-19 vakcina tampa tik dar labiau netikėta, tačiau kartu ir pavojinga.

Moksliniame straipsnyje pavadinimu „Galvos smegenų venų trombozės ryšys su mRNA COVID-19 vakcinomis: Pasaulio sveikatos organizacijos farmakologinio budrumo duomenų bazės neproporcingumo analizė“ darbą rengę mokslininkai kelia hipotezę, kad COVID-19 vakcinos, ypač mRNA pagrindu pagamintos COVID-19 vakcinos, yra susijusios su padidėjusia smegenų trombozės rizika.

Dėl to siekiama atlikti nepriklausomą analizę tam, kad būtų ištirta galimus mRNA pagrindu pagamintų COVID-19 ir „ChAdOx1 nCoV-19" vakcinų saugumo signalus ir klinikines CVT charakteristikas po šių skiepų. Tam bus pasitelkta Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pasaulinė farmakologinio budrumo duomenų bazė, kurioje kaupiami pranešimai apie atskirų atvejų saugumą.

Galvos smegenų venų trombozė. Kas tai?

Smegenų venų trombozė (CVT) ir kietojo smegenų dangalo veninių ančių trombozė (VAT) – nedažnos, tarpusavyje labai susijusios ligos, kurioms būdinga didelė sukeliančių priežasčių, klinikinių simptomų, neurovizualinių pokyčių įvairovė [2].

Įprastu scenarijumi hematologiniai sutrikimai, uždegiminės ligos, nėštumas, piktybiniai susirgimai, hormonų anomalijos ir meningitas yra pagrindiniai asocijuotieji arba rizikos veiksniai, lemiantys CVT išsivystymą [3].

CVT simptomai gali priminti daugelį ligų: išeminį ir hemoraginį insultą, smegenų abscesą, naviką, encefalitą, metabolinę encefalopatiją, gerybinę intrakranijinę hipertenziją ir kt., todėl ją sunku nustatyti per pirmąją apžiūrą.

CVT nutinka tuomet, kai kraujo krešulys susiformuoja smegenų venose arba duralinių venų sinusuose. CVT pasireiškia galvos skausmais, su insultu susijusiais simptomais, kai kuriais atvejais – traukuliais.

Anksčiau mirštamumas nuo CVT, dažniausiai susijusio su sepsiu, siekė 30–50 %. Dabar jis labai sumažėjo ir sudaro 5,5–18 %. Nors prognozė dažnai yra gera – 57–86 % pacientų nelieka padarinių, trikdančių kasdienio gyvenimo funkcijas; 25–30 % pasveiksta visiškai, tai nėra šalutinis efektas, kurio galime tikėtis po vakcinos.

Vakcinų saugumas dar nėra įrodytas

Kalbos apie su COVID-19 vakcinomis susijusias grėsmes netyla. Kai kurie ekspertai galimas rizikas sieja su trumpu vakcinų testavimo laikotarpiu. Neurochirurgas, rašytojas Russelas L. Blaylockas teigia, kad dauguma naujų vakcinų prieš jas patvirtinant turi būti daugelį metų išsamiai tikrinamos, kad būtų užtikrintas jų saugumas [4].

R. L. Blaylockas teigia, kad COVID-19 vakcinos niekada nebuvo tiriamos dėl ilgalaikio poveikio, jų saugumo nėštumo metu, poveikio su diabetu, širdies ligomis, ateroskleroze, neurodegeneracinėmis ligomis, neuropsichiatriniais sutrikimais, autizmo spektro sutrikimais, vėžiu, autoimuniniais sutrikimais.

R. L. Blaylocko teigimu, naujos technologijos, pavyzdžiui, mRNA ir DNR vakcinos, reikalauja mažiausiai 10 metų kruopštaus testavimo ir išsamaus stebėjimo. Tuo tarpu COVID-19 vakcinos buvo testuojamos maždaug 2 mėnesius. Pažymima ir tai, kad skundai dėl komplikacijų yra ignoruojami.