Nutylėjimai dėl pedofilijos skandalo gali atsirūgti

Socialdemokratų įtarimai skrieja Seimo pirmininkei ir vicepirmininkei

Trečiadienį Seimo socialdemokratai kreipėsi į Etikos sargus su prašymu ištirti Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen ir jos pavaduotojos Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės elgesį kilus skandalui dėl pedofilijos. Socialdemokratams atrodo, kad politikės savo pasisakymais leido susidaryti nuomonę, jog mėgina nutylėti tam tikrą informaciją, o štai parlamento vadovės ir generalinės prokurorės Nidos Grunskienės pateiktos pagrindinės detalės taip pat išsiskyrė.

Kreipimesi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją (SEPK) socialdemokratai prašė įvertinti, ar V. Čmilytė-Nielsen ir R. Morkūnaitė-Mikulėnienė nenusižengė Valstybės politikų elgesio principams [1].

Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnė Orinta Leiputė atkreipė dėmesį, kad kilus klausimui, kaip buvusį Seimo narį Kristijoną Bartoševičių pasiekė žinia apie jo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą, įtarimų savo pasisakymais esą sukėlė šios dvi politikės, kad buvo mėginama nutylėti kai kurias detales, nes abi esą kalbėjo nenuosekliai ir prieštaringai.

Pasak frakcijos, vien V. Čmilytės-Nielsen viešai pateiktoje informacijoje su generaline prokurore buvo reikšmingų neatitikimų, o kai kurios detalės kirtosi ir su tomis, kurias įvardijo generalinė prokurorė N. Grunskienė.

Socialdemokratams kliuvo ir konservatorių frakcijos seniūnės R. Morkūnaitės-Mikulėnienės elgesys, kai ši buvo linkusi nutylėti kai kurias aplinkybes apie savo kontaktus su K. Bartoševičiumi būtent tuo metu, kai Seimą pasiekė informacija apie prokuratūros vykdomą tyrimą.

V. Čmilytė-Nielsen įsitikinusi, kad po rinkimų skandalas aprims

Tuo tarpu parlamento vadovė rėžė, kad dabartinį pedofilijos skandalą pakursto dar ir artėjantys savivaldos rinkimai, kuriems pasibaigus, situacija esą turėtų kiek aprimti.

„Aš daryčiau prielaidą, kad turint galvoje, kad pirmasis savivaldos rinkimų turas bus jau praėjęs, galbūt tokie veiksmai bus labiau aptarti, racionalūs ir pareiškimai nebebus tokie skambūs, kaip buvo per pirmąsias šio klausimo svarstymo savaites“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen [2].

Reaguodama į jai mestus įtarimus dėl informacijos apie pradėtą ikiteisminį tyrimą K. Bartoševičiaus atžvilgiu, Seimo vadovė neigė perdavusi bet kokią informaciją, kurią buvo gavusi iš generalinės prokurorės Nidos Grunskienės ir patikino trauktis iš pareigų neketinanti.

Opozicija svarsto, kad informacija apie ikiteisminį tyrimą galėjo nutekėti būtent iš konservatorių „grietinėlės“

Dar didesnius įtarimus dėl galimo informacijos nutekinimo K. Bartoševičiui tarp konservatorių gretų paskatino ir eilės tvarka „susidėlioję“ įvykiai – paaiškėjo, kad R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, tą pačią sausio 20-ąją (kada K. Bartoševičius ir pateikė VRK prašymą atsistatydinti iš Seimo nario pareigų) kalbėjusi su buvusiu kolega telefonu, nors ir neigė gavusi bet kokią informaciją apie būsimą jo atsistatydinimą iš pareigų.

Kiek vėliau paaiškėjo ir daugiau detalių – pavyzdžiui tai, kad tą patį penktadienį po susitikimo su generaline prokurore N. Grunskiene, Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen skubėjusi susitikti ir su premjere Ingrida Šimonyte.

Visgi, opozicijai panorus „suvesti galus“, kas ir kaip įvyko, Seimo socialdemokratai inicijavo neeilinį parlamento posėdį, kurio metu turėjo būti sudaryta laikinoji komisija, turėjusi ištirti, kas galimai nutekino informaciją K. Bartoševičiui. Visgi, jokių reikšmingų sprendimų priimti nepavyko.

Nepaisant to, kad surengtame Seimo neeiliniame posėdyje, V. Čmilytės ir N. Grunskienės pateiktos versijos skyrėsi, generalinė prokuratūra galiausiai vis tiek nusprendė nebeanalizuoti, ar informacija apie pradėtą ikiteisminį tyrimą K. Bartoševičiui buvo nutekinta, neva nebuvo atlikta nusikalstama veika.