O. Scholzas pralaimėjo balsavimą dėl pasitikėjimo - vasarį planuojami pirmalaikiai rinkimai

Parlamentarai Vokietijos kancleriu O. Scholzu nebepasitiki

Dauguma Bundestago deputatų pirmadienį, gruodžio 16 d. palaikė balsavimą dėl nepasitikėjimo Olafo Šolco (Olaf Scholz) vyriausybe. Pats Vokietijos kancleris šį klausimą parlamente iškėlė po to, kai subyrėjo jo koalicija. 394 deputatai atsisakė pasitikėti O. Šolcu, 207 Bundestago nariai palaikė kanclerį, 116 susilaikė. Pirmalaikiai rinkimai Vokietijoje numatyti vasario 23 dieną. [1]

Dabar prezidentas Frankas Valteris Šteinmajeris (Frank-Walter Steinmeier) per 21 dieną turi nuspręsti, ar paleisti Bundestagą. Anksčiau jis sakė, kad šaliai reikia stabilios daugumos ir vyriausybės, kuri galėtų veikti, todėl tikimasi, kad F. V. Šteinmajeris paleis Bundestagą.

Tada per 60 dienų Vokietijoje bus surengti nauji rinkimai.

Kalbėdamas prieš balsavimą O. Šolcas pabrėžė, kad pasitikėjimo klausimas susijęs ne tik su parlamentu.

„Todėl šiandien kreipiuosi į visus rinkėjus pasitikėjimo klausimu“, – sakė jis.

Pasak kanclerio, skubios investicijos, tokios kaip parama Ukrainai ir Bundesvero stiprinimas, neturėtų būti vykdomos pakenkiant sveikatos priežiūrai, ligonių ir pagyvenusių žmonių priežiūros sistemai, pensijų draudimui ir komunalinių paslaugų biudžetams, tačiau oponentai turėjo kitokią nuomonę.

Aiškėja naujas lyderis ir pretendentas į kanclerius - F. Merzas

Remiantis apklausomis, CDU/CSU krikščionių partijų koalicija, vadovaujama Fridricho Merco (Friedrich Merz), turi daugiausia galimybių laimėti pirmalaikius rinkimus: ją palaiko kiek daugiau nei 30 proc. rinkėjų. F. Mercas žada padidinti karines išlaidas ir uždaryti sieną nelegaliems imigrantams. Jis taip pat neatmeta galimybės tiekti Ukrainai „Taurus“ raketas, tas pačias kurias tiekti atsisakė O. Šolcas ir jo partija. [2]

Antroji vieta, remiantis apklausomis, gali atitekti kraštutinių dešiniųjų partijai „Alternatyva Vokietijai“. Apie 20 proc. rinkėjų yra pasirengę balsuoti už ją. Tačiau kitos partijos tradiciškai atsisako dirbti su AfD, todėl kraštutiniai dešinieji vargu ar pateks į naują koaliciją.

Socialdemokratai, apklausų duomenimis, galėtų gauti apie 17 proc. balsų, o žalieji – 11 proc.

Vokietijoje vienintelis būdas pirmalaikiams Bundestago rinkimams - balsavimas dėl nepasitikėjimo vyriausybe

Vokietijos konstitucija neleidžia Bundestagui pačiam pasileisti. Taigi vienintelis būdas surengti pirmalaikius rinkimus yra surengti balsavimą dėl nepasitikėjimo vyriausybe.

O. Šolcas paprašė balsuoti dėl pasitikėjimo jo vyriausybe po to, kai lapkričio pradžioje žlugo valdančioji trišalė koalicija. Tai įvyko po to, kai Vokietijos kancleris atleido finansų ministrą Kristijoną Lindnerį (Christian Lindner), Vokietijos laisvosios demokratų partijos lyderį. Po K. Linderio du iš trijų jo kabineto kolegų iškart atsistatydino, o tai faktiškai lėmė valdančiosios koalicijos žlugimą.

Po to O. Šolco ministrų kabinetas tapo mažumos vyriausybe, kurią sudarė socialdemokratai ir žalieji. Formaliai ji vis dar galėtų veikti, tačiau neturi parlamento daugumos palaikymo.

Kaip rašė BBC atstovas Damjenas Makginesas (Damien McGuinness), dvi iš esmės skirtingos vizijos, kokių priemonių reikėtų imtis siekiant paskatinti silpnėjančią Vokietijos ekonomiką, lėmė koalicijos žlugimą. [3]

O. Šolco centro kairieji socialdemokratai ir žalieji nori modernizuoti infrastruktūrą, finansuoti perėjimą prie žaliosios energetikos, o skolintomis lėšomis padėti pramonei ir Ukrainai gauti kreditą.

Tačiau K. Lindnerio liberali Vokietijos laisvųjų demokratų partija, pasisakanti už laisvosios rinkos idėją, griežtai priešinasi naujam skolinimuisi, vietoj to ragindama mažinti mokesčius, socialines išlaidas ir atidėti perėjimą prie nulinės CO 2 emisijos.

Kalbėdamas Bundestage prieš balsavimą dėl pasitikėjimo vyriausybe, O. Šolcas paragino reformuoti vadinamąjį Vokietijos skolos stabdį, kuris riboja valstybės skolinimąsi iki 0,35 proc. BVP – konstitucinę taisyklę, kurią gynė K. Lindneris.

O. Šolcas teigė, kad skolos stabdžio reforma išspręstų „klausimą, kaip ir kur mūsų šalis investuos: galingai ir ryžtingai ar nervingai ir nusivylusi“. Vokietijai, pasak jo, reikia „didelio masto“ investicijų, ypač į gynybą.

F. Mercas, kuris greičiausiai taps kitu Vokietijos kancleriu, apkaltino O. Šolcą ir jo kabineto ekonomikos ministrą palikus šalį per „vieną didžiausių pokario laikų ekonominių krizių“.

Vokietijos pokario istorijoje Bundestagas tik šešis kartus balsavo dėl pasitikėjimo vyriausybe. Paskutinį kartą tai įvyko 2005 m. Tuomet kanclerio Gerhardo Šrioderio (Gerhard Schröder) (kaip ir socialdemokrato O. Šolco) veiksmai išprovokavo pirmalaikius rinkimus. Juos laimėjo krikščionių partijų CDU/CSU koalicija, vadovaujama Angelos Merkel.