Originalusis 1918 metų Tilžės aktas: istorinės svarbos lobis, pasiekiamas tik Karo muziejuje

Aktas – pirmasis žingsnis link Klaipėdos krašto sukilimo

Vienas seniausių Lietuvoje Vytauto Didžiojo karo muziejus per daugiau nei šimtmetį išgyveno itin drastiškų pokyčių: tarpukariu buvo karybos istorijos lopšys, okupacijų metais priverstas slėpti ne vieną režimams neparankų eksponatą. Ir vis dėlto per tuos metus muziejaus rinkinius praturtino unikalios vertybės, atskleidžiančios svarbius Lietuvos valstybingumo raidos puslapius.

Vien šiuo metu Spaudos rinkinyje yra saugoma daugiau nei 60 tūkst. eksponatų. Tarp jų – ir originalus, jokiuose istorijos vadovėliuose nematytas Mažosios Lietuvos tautinės tarybos 1918 m. lapkričio 30 d. pareiškimas – dar kitaip vadinamas Tilžės aktu, su kuriuo artėjant Klaipėdos sukilimo šimtmečiui, kviečiame susipažinti.

„Atsižvelgiant į tai, kad viskas, kas yra, turi teisę gyventi, ir į tai, kad mes lietuviai čionai Prūsų Lietuvoj gyvenantieji, sudarome šito krašto gyventojų daugumą, reikalaujame mes remdamiesi Vilsono paties apsisprendimo teisės, priglaudimą Maž. Lietuvos prie Didž. Lietuvos. Visi savo parašu šitą pareiškimą priimantieji pasižada, visas savo jėgas už įvykdymą minėtojo siekio pašvęsti.“

Aktas iš dalies lėmė, kad 1923 m. sukiltų Klaipėdos kraštas ir būtų prijungtas prie Lietuvos, o šiandien Lietuva galėtų vadintis jūrine valstybe.

Pareiškimą pasirašė 24 signatarai: Jonas Vanagaitis, Mikelis Deivikas, Mikas Banaitis, Kristupas Kupelis, Jurgis Lėbartas, Jurgis Gronavas, Mikelis Mačiulis, Jokūbas Juška, Viktoras Gailius, Ansas Smalakys, Mikelis Lymantas, D. Kalniškis, Enzys Jagomastas, Liudvikas Deivikas, Emilis Bendikas, Mikelis Klečkus, Martynas Jankus, Kristupas Paura, Jonas Fridrichas Sūbaitis, Jurgis Arnašius, Jonas Užpurvis, Mikelis Reidys, Valteris Didžys ir Jurgis Margis.

Mažosios Lietuvos tautinė taryba norėdama, kad išreikšti siekiai būtų įgyvendinti, nutarė Aktą įteikti Santarvės valstybėms ir taip jį paskelbti.

1918 m. gruodžio mėnesį į Karaliaučių išvyko Jonas Vanagaitis ir Jurgis Aukštuolaitis, tačiau Santarvės atstovų ten nerado, todėl pasuko link Dancigo. Yra žinoma, kad Dancige rado Danijos Raudonojo kryžiaus laivą. Tarpininkaujant jo kapitonui, susisiekė su Prancūzijos karinio laivo-kreiserio kapitonu, įteikė jam 4 Tilžės akto egzempliorius su viltimi, kad jie bus perduoti Prancūzijos, Anglijos, Italijos ir JAV atstovams. Penktas egzempliorius ir jį lydintys dokumentai buvo įteikti minėto Danijos laivo kapitonui ir netrukus paskelbti Danijos, o vėliau ir Vokietijos spaudoje.

Originalus rankraštis, kurio nėra nei viename vadovėlyje

Vytauto Didžiojo karo muziejus per visą amžių sukaupė gausų Lietuvos istorijai svarbių muziejinių vertybių lobyną, tarp kurių yra ir originalus Tilžės akto egzempliorius. Ilgai manyta, kad dokumento originalas neišliko, nes pagrindiniai žinomi šaltiniai, liudiję Akto pasirašymo faktą, buvo 1926 m. ir 1936 m. išleisti Tilžės akto plakatai.

Muziejaus saugomas Tilžės akto rankraštis yra dvipusis, su korektūromis ir originaliais parašais, užklijuotas ant vienspalvio popieriaus lapo, kitoje pusėje – spaudinys su parašais. Todėl tikėtina, kad tai vienas iš 6 šio Akto egzempliorių, pagal kurį galėjo būti sumaketuoti ir išleisti minėti plakatai.

Į Spaudos rinkinį ši išskirtinė vertybė pateko dar 1983-aisiais. Žinoma tik tiek, kad šis Akto rankraštis buvo nupirktas iš R. Špigelskienės. Daugiau informacijos apie unikalų rankraštį pardavusią moterį neturime. Vytauto Didžiojo karo muziejaus Spaudos rinkinyje saugomi ir gana reti, 1926 m. išleisti Tilžės akto plakatai bei daugeliui gerai žinomas paties Tilžės akto signataro Jono Vanagaičio iniciatyva 1936 m. „Ryto“ spaustuvėje išleistas plakatas su deklaracijos tekstu ir parašais.